Vakarų lyderiai kartoja tiesiogiai nesikišantys į karą Ukrainoje, nes bijo sukelti Trečiąjį pasaulinį karą. Tačiau kaip jis atrodytų – 30 šalių doroja vieną Rusiją? Ir ko labiausiai bijomasi – Rusijos raketų į Vakarų sostines?
Kalbėdamas su Delfi S. Guzevičius teigė, kad jam nesinorėtų to įvardinti baime, tačiau yra nerimo ir rūpesčio dėl galimo branduolinių ginklų panaudojimo.
„Kokią matome Rusijos kariuomenę ir kokie Vakarų pajėgumai – tai yra nesulyginama. Tačiau rusų branduolinė ginkluotė, kaip galima spręsti iš viešosios erdvės, vis dėlto atrodo grėsmingai“, – aiškino jis.
Anot pašnekovo, apie galimą branduolinio ginklo panaudojimą Rusijos pusė vis užsimindavo jau kuris laikas, tačiau pastaruoju metu ši retorika kiek pakito – buvo pareikšta, kad rusai tokį ginklą panaudos tik tuo atveju, jei Rusijai iškils egzistencinė grėsmė.
„Tarsi atsiranda viltis, kad jie jo neplanuoja panaudoti Ukrainoje, jau nekalbant apie Vakarų valstybes. Bet žiūrint į neadekvatų Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, iš jos galima ir toliau tikėtis neadekvačių veiksmų“, – teigė jis.
Tonas keičiasi
S. Guzevičius atkreipė dėmesį į neseniai pasirodžiusią „The New York Times“ informaciją, kad JAV rengia planus tam atvejui, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas visgi pasiryžtų prieš Ukrainą panaudoti branduolinį ginklą ar kitus masinio naikinimo ginklus.
„Mane tai stipriai pradžiugino“, – prisipažino pašnekovas.
Jo teigimu, informacija apie rengiamus planus parodo, jog Vakarai ruošiasi ir blogiausiems scenarijams bei neplanuoja sėdėti sudėję rankų, o tai jau – besikeičiantis tonas.
„Tai aiški žinia, kad mes irgi būsime pasiruošę kirsti atgal, jei jūs peržengsite raudonąsias linijas“, – pabrėžė jis.
Geru ženklu atsargos pulkininkas vadina ir Vokietijos saugumo ekspertų pareiškimą, kad Rusija atskleidė savo silpnybes ir raginimą veikti.
Ginklų tikrai trūksta
Ukrainos pusė vis pabrėžia, kad, nepaisant Vakarų paramos, ginklų vis dar trūksta. Pavyzdžiui, Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Viktoras Andrusivas Delfi prieš kurį laiką sakė, jog ukrainiečiai galėtų sunaikinti į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančias rusų pajėgas, nes turi karių, bet tam trūksta ginklų.
„Aišku, kad tiekimas yra nepakankamas. Tokia informacija pas mus ateina iš visur – ir per kolegas ukrainiečius, ir viešoje erdvėje tai girdime, ir jūsų kolega Ainis Gurevičius iš Ukrainos labai aiškiai parvežė tą pačią žinią, kad trūksta ginkluotės“, – teigė jis.
S. Guzevičiaus teigimu, ukrainiečiams ypač trūksta išmaniosios priešlėktuvinės ginkluotės; išmaniosios prieštankinės ginkluotės ukrainiečiai gauna, bet nepakankamai.
„Kaip jie patys sakė ne kartą, – duokite mums pakankamai ginklų, mes oro erdvę uždarysime patys. Tad Vakarai jiems vienu ar kitu būdu galėtų padėti tą oro erdvę uždaryti, net jeigu tai ir vadintųsi kitaip“, – kalbėjo jis.
Atsargos pulkininko teigimu, pažvelgus į ankstesnius karus matyti, kad dominavimas ore esant didžiuliams konfliktams yra esminis persilaužimo veiksnys.
Anot jo, pavyzdžiui, Afganistano kare sovietų dominavimas baigėsi tada, kai atkeliavo „stingeriai“.
„Kai pradeda mušti lėktuvus, sraigtasparnius, – didžiuliai nuostoliai, taip pat ir finansiniai. Ir viskas – rusai užbuksuoja“, – sakė jis.
Pasak pašnekovo, jei ukrainiečiams su priešlėktuvine gynyba pavyktų savo rankomis pasidaryti neskraidymo zoną, Rusija Ukrainoje užbuksuotų galutinai.
Karo baigties įvardyti nesiryžta
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje nemažai vertinimų, jog karo Ukrainoje laimėtojas esą jau aiškus: rusai laikomi nevykėliais, kurių technika vagiama traktoriais. Bet ar ne per ankstyvas šis optimizmas ir ar galima aiškiai pasakyti, kas laimės karą?
S .Guzevičius ne visai sutinka su tuo, jog optimizmo dėl karo baigties daug: „Nuomonių išties yra įvairių. Yra džiugių pranešimų apie tai, kad rusai iš tiesų įklimpo, kad jų planai, ko norėjo iš pat pradžių, neįvykdyti. Tačiau mes matome, kad rusų kariuomenė po truputį šliaužia, o kur negali šliaužti pirmyn, ten įsikasa, bando įsitvirtinti.“
Kartu pašnekovas pabrėžė, kad ir situacija Mariupolyje nėra tokia optimistiška, kokios norėtųsi.
„Pasigilinus galima būtų pamatyti situaciją, kuri kelia nerimą ir susirūpinimą“, – pabrėžė jis.
„Aš manau, tai būtų kol kas neprofesionalu, – į klausimą, ar galima pasakyti, kas laimės karą, atsakė S. Guzevičius. – Mes, aišku, norėtume matyti laimėtojus ukrainiečius – vienareikšmiškai. Jie kovoja už mus visus, už Vakarų civilizaciją. Tačiau įvardinti konkrečios pergalės aš dar nesiryžčiau.“
Rusija turi neišsemiamų karių klodų – atvyksta vis naujų, nepaisant to, kad nepatyrusių. O Ukrainos kariai kažkada pavargs kautis – ar nėra tai Kremliaus stiprybė šitame kare?
S. Guzevičius atkreipė dėmesį, kad Ukraina – tai ne Čečėnija, turinti vos per 1 mln. gyventojų ir nedidelį plotą, Ukraina su 44 milijonais gyventojų, nežiūrint į 2 milijonus pabėgėlių, vis dėlto yra labai didelė šalis.
„Kol kas ukrainiečiai motyvaciją išlaiko, žmogiškųjų resursų jie taip pat turi daug, tačiau jiems nepaprastai trūksta ginkluotės, ir tai įvardijama nuolat, taip pat humanitarinės pagalbos, sakyčiau, didesnės moralinės paramos. Pastaruoju metu pasigirsta labiau vieningos tiek NATO, tiek atskirų sąjungininkų žinutės. Panašu, kad Vakarų komunikacija žymiai pagerėjusi, tikiuosi, kad taip bus ir toliau“, – kalbėjo jis.
Rusija visada „eidavo mase“
Atsargos pulkininko teigimu, Rusija su savo beveik 150 milijonų gyventojų karuose visada „eidavo mase“.
„Tą jie, matyt, buvo dar nuo viduramžių išmokę iš mongolų. Jie turi manevro laisvę, savo milžiniškus plotus, bet šiuo metu jie agresoriai, įėjo į svetimą žemę ir joje užklimpo. Ar jie pritrūks karių? Nemanau. Karių kokybė jų per daug niekada nedomino, visada savo karių lavonais bandydavo užversti priešininką. Bet, kaip minėjau, čia – ne Čečėnija su vienu milijonu. Taigi, jie susidūrė su labai rimtu priešininku“, – pabrėžė pašnekovas.
Kalbėdamas apie Rusijos kariuomenę pašnekovas teigė ir pats buvęs nustebęs dėl prasto šios kariuomenės pasirengimo.
Jis priminė, kad ji 2008 metais didele mase įsiveržė į Gruziją, bet to nepadarė labai vykusiai, o pasauliui ėmus smerkti veiksmus, buvo priversta žengti atgal.
2014 metais, anot jo, pamatėme jau visiškai kitokią Rusijos kariuomenę: „Ji įžūliai įsiveržė į Ukrainą, buvo meluojama, kad ten yra ne jų pajėgos, ir labai greitai bei efektyviai pasiekė bent dalinį savo rezultatą. Atrodė, kad jie įvaldė šitą hibridinio karo taktiką, taip elgsis ir toliau.“
Pašnekovas pažymėjo, kad panašiai Rusija elgėsi dar nuo 1993 metų, kai buvo organizuotas Padniestrės konfliktas. Rusija tokiais būdais, anot jo, tarsi įkabino kablius į buvusias Sovietų Sąjungos respublikas ir taip neleido joms įstoti į gynybinius ar ekonominius aljansus.
„Ir čia staiga toks tarsi neadekvatus žingsnis – viso spektro įsiveržimas į Ukrainą, jie tai vadina specialiąja operacija, kas yra apgailėtina. Kokybę mes matome, ji akivaizdi. Nepasiruošimas tokio masto operacijai ir tokiam atkirčiui akivaizdus, desperacija taip pat matoma – jei iš prezidento pusės dergiami žmonės, kurie palieka Rusiją, tai yra aiškūs desperacijos požymiai. Technikos praradimai, nesugebėjimas apsaugoti savo laivo rodo puikų ukrainiečių pasiryžimą, o iš kitos pusės – visišką nesupratimą planuojant, su kuo jie turėjo susidurti įsiveržę į Ukrainą“, – kalbėjo jis.
Ar Rusija pajėgi dar ką nors užpulti?
S. Guzevičiaus teigimu, į klausimą, ar Rusija yra pajėgi dar ką nors užpulti, geriausiai atsakytų Vakarų žvalgybininkai ir ekspertai.
„Indikacijų [kad Rusija pultų kurią nors kitą šalį – Delfi] nėra, bet reikia nepamiršti, kad Rusija savo didelę valstybę yra suskirsčiusi į karines apygardas ir kol kas matome transportą bei sunkiąją ginkluotę, pažymėtą raidėmis Z ir V, tai turėtų reikšti „zapad“ ir „vostok“ – vakarai ir rytai. Kol kas iš kitų apygardų masinio ginkluotės permetimo viešojoje erdvėje nematyti. Bet tai jau turėtų būti daug platesnė organizacijų, kurios privalo tai stebėti, apžvalga“, – pabrėžė jis.
Kalbėdamas apie Rusijos taktiką Ukrainoje S. Guzevičius teigė, jog akivaizdu, kad pradžioje Rusija turėjo parengtų planų ir tikėjosi šarvuotomis kolonomis, mase, prasiveržti bei užimti pagrindinius miestus, į kuriuos buvo nusitaikę.
„Pasirodė, kad šie planai nesuveikė visiškai. Dabar jie bando miestus apsupti. Matome, kad neužtenka pajėgų tą padaryti, todėl masiniais civilių apšaudymais, kas aiškiai įvardinta kaip karo nusikaltimai, bando palaužti valią priešintis pačiais brutaliausiais ir ciniškiausiais metodais“, – teigė jis.
Minėti metodai, pasak S. Guzevičiaus, vieno italų stratego buvo aprašyti dar Pirmojo pasaulinio karo metu.
„Jis aprašė šitą idėją, jog masiniais aviacijos smūgiais reikia bombarduoti priešo civilius, kad būtų palaužta valstybės valia priešintis. Šiandien pasaulis pasikeitęs nuo Pirmojo pasaulinio karo, o jie naudoja brutalias strategijas, sukurtas Pirmojo pasaulinio karo metu ir naudotas Antrajame pasauliniame kare, – savo veiksmais tarsi nori grąžinti pasaulį į globalių karų erą“, – pabrėžė pašnekovas.
