Apie tai M. Laurinavičius kalbėjo ketvirtadienį „Žinių radijo“ laidoje „Greiti pietūs“.
„Šoigu yra šio karo architektas – jokiu būdu ne Putinas (…) Tai yra jo planas“, – sakė apžvalgininkas.
S. Šoigu, pasak M. Laurinavičiaus, pastaraisiais metais tapo pačiu įtakingiausiu Rusijos politiku po Putino.
„Nuo praėjusių metų pradžios jis tapo antru po Putino be konkurencijos. Jam tas planas buvo reikalingas dėl visų imperinių ir kitokių pačios Rusijos ambicijų, to neneigiu, bet šiame režime visada siūlau žiūrėti ne tik į valstybinius dalykus, bet dar labiau žiūrėti į asmeninius interesus.
Šoigu šio karo reikėjo tam, kad jis taptų Putino įpėdiniu. Jeigu jis būtų šį karą laimėjęs, jis tikrai būtų tuo įpėdiniu tapęs. Tada, kai turi tokį tikslą, (...) Šoigu būtų buvęs nebe mafijos krikštatėvis kaip Putinas, o iš tikrųjų caras – jis būtų susikūręs tą valdžios piramidę. Kai turi tokį tikslą, priemonės nebeįdomios. Tada iškeli politinį tikslą, ir jį reikia įgyvendinti bet kokia kaina“, – paaiškino apžvalgininkas.
Jo teigimu, yra ir dar vienas paaiškinimas, kodėl Kremlius galėjo pervertinti savo jėgas.
„Visoms tarnyboms buvo duota analizuoti karo pasekmes ir kai jie žinojo, kad karo nebus, bet jiems duodama užduotis išanalizuoti pasekmes, kaip juos sutiks ir visa kita, tokiu atveju Rusijoje duodamas atsakymas toks, kokio reikia tam, kuris klausia – o jam gi reikia, kad viskas gerai, mes per dvi dienas užimsime“, – pastebėjo analitikas.
M. Laurinavičius taip pat atkreipė dėmesį, kad S. Šoigu pavojinga įtaka V. Putinui buvo matoma jau anksčiau.
„Kad jis gali vienas įtikinti, nors, kaip matėme per garsųjį saugumo tarybos posėdį, kuris nebuvo saugumo tarybos posėdis, kas buvo padaryta su Naryškinu (žvalgybos atstovas – aut.p.). Tai akivaizdžiai rodo, kad jau tada Naryškinas akivaizdžiai prieštaravo. (…) Tų žmonių, kurie jau tada prieštaravo, buvo, bet jų neikas neklausė“, – kalbėjo M.Laurinavičius.
Eksperto vertinimu, priežastys, atvedusios Rusiją į karą prieš Ukrainą, yra nulemtos „istorinių klaidų spirale“.
„Viskas prasidėjo praėjusių metų pavasarį, kai Rusija pradėjo operaciją, kurią aš buvau pavadinęs naujosios Karibų krizės eskalavimu. Jie tai darė sąmoningai ir čia buvo pirmoji klaida. (...) Tuo pagrindu priėmė sprendimą eskaluoti Karibų krizę, nes, kaip jie sakė, Vakarai yra visiškai nepasiruošę ir negali atlaikyti jokios Karibų krizės, ir tada „ mes laimime karą be karo“.
Tada buvo klaida iš Vakarų, ypač JAV – Bidenas tuo metu pasirodė silpnas prezidentas: iš pradžių pavadino Putiną žudiku, tada paprašė susitikimo su tuo žudiku. Jis pasiuntė prie Ukrainos krantų karo laivus, tada staigiai atšaukė, kai rusai pradėjo telkti kariuomenę. Tai mafijinei sistemai pademonstravo visišką silpnumą“, – komentavo M. Laurinavičius.
Tada Rusija, anot jo, nusprendė, kad jie jau laimėjo.
„Reiškia, reikia eiti toliau. (...) Jie save stūmė į kampą – nežinau, kas įtikino Putiną, kad reikia skelbti ultimatumą Vakarams, kas buvo visiems mąstantiems Rusijoje aišku, kad nieko iš to nebus ir nieko jie iš to negaus“, – pastebėjo pašnekovas.
„Dabar jau manau, kad tai netgi galėjo būti kažkieno spąstai Putinui – tiesiog priversti ar įstumti jį į kampą, kad jis nebeturėtų jokios kitos išeities. (...) Jie įstūmė save į kampą taip, kad iš esmės atsitraukimo kelio nebėra“, – kalbėjo M. Laurinavičius.
Karas, kaip pastebėjo, prasidėjo netrukus po to, kai Vakarai griežtai atmetė Kremliaus ultimatumus.
„Čia buvo dar viena klaida – nepaisant to, kad jie tą kariuomenę buvo sutelkę, pasirodė, kad jie vis tiek yra nepasiruošę. Jie karą pradėjo, nes buvo įstumti į kampą“, – pridūrė apžvalgininkas.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį su M. Laurinavičiumi klausykite čia:
