„Tai pasireiškė tūkstančiais nekaltų vaikų ir moterų aukomis, tūkstančiais sunaikintų vaikų darželių ir mokyklų, gyvenamųjų namų. Rusai tyčia bombarduoja civilių gyventojų slėptuves. Rusija naudoja civilius kaip įkaitais, gyvaisiais skydais. Per karą jau 500 ugdymo įstaigų, 100 ligonių, per 4 tūkstančius civilinės paskirties pastatų yra sugriauta“, – nuostolius vardijo ambasadorius.

Jis taip pat teigė, jog šiuo metu civilių gyventojų žūtys Ukrainoje viršija karines žūtis.

„V. Putinui nesiseka jo „specialioji karinė operacija“, todėl bandoma šantažuoti Ukrainą, bandant ją priversti patirti humanitarinę katastrofą“, – sakė P. Bešta.

Šiuos veiksmus jis prilygino su XXI amžiaus nacizmui.

Europa turi labai aiškiai matyti šiuos vaizdus ir aiškiai suprasti, kad putinizmui Europoje vietos nėra“, – kalbėjo ambasadorius.

Jis pabrėžė, jog tai turi suprasti kiekvienas, jog tai – bendras europiečių interesas ir sumokėti „aukštą kainą“ tam, kad vaikams Europa būti saugiais namais.

„Kiekvienas milijardas eurų, kuris yra pervedamas Rusijos Vyriausybei už naftą ir dujas šiuo metu panaudojamas didesniam tankų ir raketų įsigijimui. Europa turi pajusti šio režimo brutalumą, kaip kad Ukraina tai jaučia jau visą mėnesį“, – sakė ambasadorius.

P. Bešta dar kartą pabrėžė, jog Europa dabar turi priimti sunkius, bet reikalingus sprendimus – sukurti neskraidymo zoną virš Ukrainos, tiekti modernią orų gynybos priemonių, paskelbti Rusijai pilną energetinį embargą, atjungti visus Rusijos bankus nuo SWIFT sistemos, atjungti Rusiją nuo pasaulio prekybinių tinklų, uždaryti visus jūrų uostus Rusijos laivams.

„Jei Europa nesugebės priimti sunkių ir reikalingų sprendimų, žus tūkstančiai ukrainiečių, o Europa ir toliau gyvens bijodama, kad Rusija gali atakuoti“, – sakė jis.

Ukrainos ambasadorius Lietuvoje teigė, jog karas Ukrainoje trunka jau mėnesį, bet kai kurių šalių politikai dar nesupranta, kad „įprastinio verslo“ su Rusija nebėra ir nebegali būti.

„Ir tokių santykių nebebus“, – teigė P. Bešta.

Per karą Ukrainoje jau žuvo 121 vaikas.

Preliminarūs šiuo metu Ukrainos patirti praradimai siekia beveik 565 milijardų JAV dolerių.

Karas Ukrainoje

4 pergalę lemiantys dalykai

Ukrainos ambasadorius Lietuvoje pabrėžė, jog šio karo laimėtojas turi būti Ukraina. O pergalę, anot P. Beštos, lemia 4 aspektai.

„Mes visi turime pasistengti, kad šis rezultatas būtų pasiektas. Pergalę lemia daug dalykų, bet mano giliu įsitikinimu esminiai yra 4. Pirmas – mūsų gynėjų profesionalumas ir atsidavimas. Antras – visuomenės vieningumas ir gilus tikėjimas pergale. Trečias – koordinuotos visų Ukrainos valdžios šakų pastangos, jos apsijungusios aplink Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kaip ir šalies žmonės. Ketvirtas – išorinės paramos apimtis ir jos greitis“, – vardijo ambasadorius.

Jis spaudos konferencijoje taip pat teigė, jog pagaliau transatlantinė bendruomenė tapo vieninga.

„Tą liudija ir sankcijos Rusijai, didžiulė, iki šiol nematyto masto parama Ukrainos žmonėms“, – teigė jis.

P. Bešta kalbėjo, jog tradicinė Baltijos šalių, Lenkijos ir kitų centrinės Europos šalių pozicija dabar tapo praktiškai viso pasaulio pozicija, kaip ir NATO.

„Po viso šito mėnesio skausmo ir pergalių yra laikas išmokti vieną svarbią pamoką – tai, kas vyksta Ukrainoje yra kiekvieno rūpestis, tai nėra joks konfliktas, tai nėra vien tik Rusijos ir Ukrainos karas. Tai yra Europoje vykstantis karas, kurio išskirtinis bruožas tas, kad kol kas jis vyksta Ukrainos teritorijoje. Rusijos pretenzijos ženkliai viršija Ukrainos ribas. Kremlius siekia atkurti sovietines imperijas, Sovietų sąjungos įtakos zonas tiek Europoje, tiek Azijoje“, – kalėjo ambasadorius P. Bešta.

Jis teigė, jog šiuo metu „yra kalbama apie Europos išlikimą“.

„Mūsų kontinento šviesi ateitis priklauso tik nuo pilnos ir visiškos deputinizacijos“, – spaudos konferencijoje sakė P. Bešta.

Ambasadorius kartu ragino visus pasirašyti internetinę peticiją, kurios pagrindu V. Putiną siūloma patraukti baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus, įvykdytus Ukrainos teritorijoje.

„Arba V. Putiną mes stabdome dabar, kartu Ukrainoje. Arba rytoj vakarams jį teks stabdyti savarankiškai. Ir niekas negali pasakyti, kur įvyks paskutinis lemiamas mūšis“, – sakė P. Bešta, kalbėdamas apie vakarų viršūnių susitikimus ketvirtadienį.

Karas Ukrainoje

Padėkos Lietuvai

Ukrainos ambasadorius Lietuvoje P. Bešta spaudos konferenciją pradėjo nuo jau beveik mėnesį trunkančio karo Ukrainoje įvertinimo.

„Jau beveik mėnesį trunka Ukrainos rezistencija, jai būnant atakuojamai vienai didžiausių kariuomenių pasaulyje. Per šį mėnesį Rusija nesėkmingai bandė pakeisti teisės, įstatymo viršenybę, teisėtą valdžią savo galia. Per šį mėnesį Rusijos propagandos mitai buvo visiškai sumalti į miltus. Pr šį mėnesį visas pasaulis su Ukraina gedi mūsų žuvusių sūnų ir dukrų“, – spaudos konferencijoje sakė Ukrainos ambasadorius Lietuvoje.

Jis taip pat teigė, jog per šį mėnesį, kai Ukrainoje vyksta Rusijos sukeltas karas, šalis jaučia remiantį, brolišką Lietuvos žmonių petį.

„Kaip prezidentas Gitanas Nausėda pastebėjo šiandien išplatintame vaizdo įraše, „jūsų kova yra mūsų kova, jūsų kančia yra mūsų kančia, mūsų laisvė yra jūsų laisvė“. Lietuvos Seimas buvo vienas iš pirmųjų, pasiūliusių Ukrainos specialią narystę ES ir iškėlusių pasiūlymą dėl neskraidymo zonos virš Ukrainos paskelbimo“, – teigė P. Bešta.

Jis padėkojo Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei–Nielsen už šį pasiryžimą. Taip pat premjerei Ingrida Šimonytei P. Bešta dėkojo už paramą, suteikiant karinę pagalbą.

P. Bešta taip pat pabrėžė, jog pirmieji kitų šalių parlamentarai, aplankę Kyjivą, buvo iš Lietuvos. Taip pat ir pirmuoju karo krečiamoje šalyje apsilankiusiu kitos šalies užsienio reikalų ministru tapo Gabrielius Landsbergis, krašto apsaugos – Arvydas Anušauskas.

„Noriu iš visos širdies padėkoti visiems lietuviams. Mes labai vertiname jūsų paramą“, – teigė P. Bešta.

„Kartu mes esame stipresni, šlovė Lietuvai“, – lietuviškai prabilo Ukrainos ambasadorius Lietuvoje.

Jis taip pat ragino ir toliau aukoti Ukrainai, nesustoti remti. Šios pagalbos, anot jo, reikės iki pat karo pabaigos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją