Savaitę prieš Kovo 11-osios minėjimą Seimo nariams šešėlinis „valstiečių“ užsienio reikalų ministras Giedrius Surplys prezidentūros vardu išsiuntinėjo partijų susitarimo projektą, kurį, kaip tikėtasi, parlamentinių partijų atstovai pasirašys minėjimo metu.
Tačiau Seimo nariams neįtiko iš viršaus nuleistas dokumentas, jie nusprendė, kad susitarimą parengs patys.
„Kas Lietuvoje „sprendžia“ svarbiausius užsienio politikos klausimus?“, – ketvirtadienį feisbuke patalpintame įraše klausia R. Lopata.
Jo teigimu, prezidentas G. Nausėda atsiriboja nuo savo patarėjų, arba nežino, kas jo vardu daroma ir sakoma „Niekas iš šitų rūmų neišėjo“, – į mano klausimą atsakė prezidentas, prieštaraudamas realijoms“, – rašo politikas.
R. Lopata teigia trečiadienį įvykusiame partijų atstovų susitikime jis G. Nausėdos klausęs, ar jis žino, kad jo patarėjos A. Skaisgirytės vardu išsiųstas tarppartinio susitarimo projektas, kurį partijoms išplatino G. Surplys.
R. Lopata feisbuke pateikė įrodymą, kad dokumento projektas iš prezidentūros vis dėl to išėjo – A. Skaisgirytės laišką.
„Grįžtame prie idėjos, kad šiuo metu, karo Ukrainoje akivaizdoje reikalingas atnaujintas partijų susitarimas dėl užsienio ir saugumo politikos (projektą pridedu)“, – taip laiške rašė prezidento patarėja.
Klausė prezidento, ar skaitė projektą
A. Skaisgirytės projektas, kaip pažymi R. Lopata, nieko nemini apie Aliaksandrą Lukašenką, Baltarusiją, Ukrainos ateitį NATO, Taivaną, Kiniją.
„Klausiau, ar šių klausimų prezidentas nenori matyti Lietuvos užsienio politikos darbotvarkėje, ar jis tiesiog nespėjo perskaityti, ką jo vardu siunčia patarėjai. Lyg tai būtų eilinis popierius, o ne esminis dokumentas, apibrėžiantis užsienio politikos kelių metų ateities bendrą vardiklį. Pasirodo, kad viskas daug blogiau. „Niekas neišėjo“ iš prezidento – reiškia, kad prezidentas ne tik neskaitė, bet jis ir nieko nežino apie tokį jo vardu manipuliuojamą Skaisgirytės-Surplio dokumentą“, – teigia Seimo narys.
Jis kartu pabrėžia, kad galima tai ignoruoti, bet gal tai per rimta ignoravimui.
„Prisiminkime visus epizodus apie ES ambasadoriaus skyrimą, apie neinformavimą apie Angelos Merkel skambučius, apie Žygimanto Pavilionio atsiimtus klausimus – apie tai, kas daro įtaką jo patarėjams. Gali atrodyti, kad užsienio politika diriguoja ne prezidentas, o kita galia“, – svarsto jis.
Anot Liberalų sąjūdžio atstovo, kas gali pateikti Seimui visaapimantį užsienio politikos ir gynybos dokumentą, kuriame valstybė neapsibrėžia savo užsienio politikos Baltarusijos klausimu? Esą tik tas, kas linki blogo prezidentui.
„Gal kažkam atrodo, kad būti prezidentu yra laisvalaikis, kai iš darbo ar iš Europos Vadovų Tarybos (EVT) galima grįžti kada panorėjus. Gal neįdomu, tai kam būti. Ką galima šiuo atveju pasakyti apie pareigą sąžiningai atlikti savo pareigas?“, – klausia jis.
Anot R. Lopatos, tai – rimta Konstitucijos problema – niekas negali deleguoti spręsti valstybės užsienio politikos klausimų patarėjams, niekas negali deleguoti, kad prezidentūros patarėjai, o ne Lietuvos užsienio reikalų ministerija gali būti EVT koordinatoriai (šerpos).
„Konstitucija aiškiai nurodo, kad užsienio politiką kartu vykdo prezidentas ir Vyriausybė. Niekas daugiau. Ne patarėjai ir ne „šešėliniai ministrai“. Mes bendru ignoravimu ignoruojame Konstituciją ir taip neturėtų būti“, – rašo politikas.
Jis pabrėžia manantis, kad Seimas turėtų prisiimti atsakomybę ir įstatymiškai sutvarkyti užsienio politikos koordinavimo ir delegavimo problemas ir niuansus.
Jis pateikė A. Skaisgirytės siųstą dokumento projektą, ironiškai pastebėjęs, kad – prezidentui nežinant, ir rengtą Liberalų sąjūdžio, kuris, kaip sutarė parlamentarai, bus pagrindu tolimesniems debatams.
„Diena ir naktis“, – taip abu dokumentus palygino politikas.
Anot jo, tuo tarpu prezidentas pasidžiaugė, kad jis toliau gali moderuoti.
„Lieka klausimas, ką moderuoti. Pirmiausia dera perskaityti moderuojamą tekstą“, – pastebi jis.
Pasipiktino G. Surplys
Į R. Lopatos pareiškimą sureagavęs G. Surplys pareiškė Seimo nariams laišką siuntęs ne prezidentūros vardu, o bendradarbiaujant su prezidentūra. Jo teigimu, parlamentarams buvo pabrėžta, kad tai viso labo yra projektas, kurį galima modifikuoti savo nuožiūra.
„Paskesniame projekte, kurį R. Lopata pristato, kaip savo, yra keletas vietų su copy-paste iš mano siųsto dokumento. Vertinčiau tai kaip plagiavimą ne tik nenurodant pirminio šaltinio, bet dar ir jį kritikuojant“, – aiškina G. Surplys. Jis pridūrė visa tai laikantis Liberalų sąjūdžio prezidento rinkimų kampanijos pradžia.
Siūlė vengti aiškintis santykius
Delfi jau rašė, kad prezidentūros rengtame projekte nepraleista proga paminėti ir paties prezidento.
Jame rašoma, kad susitarimą partijų atstovai pasirašo „atsiliepdami į prezidento Gitano Nausėdos kvietimą vienytis ir vykdyti koordinuotą bei konsensusu pagrįstą užsienio ir saugumo bei gynybos politiką“.
Dokumento projekte be siūlymų plėtoti strateginę partnerystę su JAV, siekti didesnių NATO pajėgumų Lietuvoje, remti Ukrainos spartesnę integraciją į Europos Sąjungą, ir kitų, įrašytas siekis didinti valstybės gynybai skiriamą finansavimą iki 3 proc. BVP „artimiausioje ateityje“, apsvarstant sričių, kurioms skiriamas gynybos finansavimas, išplėtimą, „kad būtų stiprinamas pilietinis ugdymas, pilietinio pasipriešinimo pajėgumai bei šalies minkštasis saugumas“.
Prezidentūros rengtame susitarimo projekte partijoms siūlyta nuolat iš anksto koordinuoti veiksmus užsienio politikos srityje tarp prezidento, Vyriausybės ir Seimo Europos reikalų (ERK) bei Užsienio reikalų komitetų (URK) „siekiant išvengti aiškinimosi viešumoje“. Be kita ko Prezidentūra į susitarimą buvo įrašiusi ir tai, jog „pagal galimybes“ būtų užtikrintas visų Seimo frakcijų atstovavimas URK.
