Onkoimunologas Marius Strioga sutiko, kad visuomenėje galima pastebėti atsipalaidavimą dėl koronaviruso temos ir jau yra publikuoti duomenys, kad omikrono atmaina iš tikrųjų yra mažiau pavojinga tiek neskiepytiems, tiek ypač skiepytiems, sakė jis „Žinių radijui“.
„Tiek jos mirtingumas, tiek hospitalizacijos rizika yra daug mažesnė. Bet tas atsipalaidavimas yra šiek tiek apgaulingas. Tam ir turime numatyti, kad net ir atsipalaiduojant kasdien vis tiek dešimtys žmonių nuo koronaviruso miršta. Kažkur nuo 5 iki 15 [skaičiai] svyruoja. Vadinasi, tai nėra tokia visiškai išnykusi problema.
Kitas dalykas, kad suklusti verčia Honkongo situacija. Ten dabar yra masinės mirtys nuo kovido, pas juos įvykęs pats didžiausias pikas ir kelis kartus viršijantis mirtingumą nuo šios infekcijos mūsų šalyje. Taip yra todėl, kad ten pagrinde miršta vyresnio amžiaus žmonės, kurių populiacija yra mažiausiai vakcinuota. Ten, atrodo, 30-37 proc. didžiausios rizikos senjorų yra pasiskiepiję ir virusas įsisiautė šioje populiacijoje“, – kalbėjos jis.
Pasak onkoimunologo, dabar ten tokia situacija, kad ligoninės užkimštos ir gyvas ligonis turi kurį laiką gulėti su jau maiše esančiu palatos draugu.
„Taigi, mes matome kuo gali baigtis net ir sezonui šiltėjant, net ir orams šiltėjant, jeigu rizikos grupės nebus tinkamai ir laiku paskiepytos, taip pat nebus laiku gavusios trečiosios dozės. Matome, kad ta banga, net ir omikrono, gali smogti patiems pažeidžiamiausiems.“
Lietuvoje bent vieną skiepą turi 70 proc. populiacijos ir, M. Striogos teigimu, informacijos apie vakcinaciją kol kas yra pakankamai.
„Imtis prievartos priemonių, kai buvo galimybių pasas, kažkokie ribojimai, tai kiek čia gali „žaisti“? Aišku, jeigu būtų protrūkiai, kentėtume visi, kadangi būtų apkraunama sveikatos apsaugos sistema. Bet dabar didžiausias dėmesys turėtų būti nukreiptas į vyresnius nei 50 metų žmones, ypač tuos, kurie turi gretutinių ligų. Jie turi būti visomis trimis dozėmis pasiskiepiję.
Jeigu yra persirgę ir dviem dozėmis pasiskiepiję, viskas tvarkoje, jie yra saugūs. Bet svarbiausia, kad būtų pasiskiepiję trimis dozėmis šios didžiausios rizikos grupės, nes jie, blėstant imuniniam atsakui, arba jeigu yra nevakcinuoti, kaip rodo Honkongo situacija, gali sukelti antplūdį sveikatos apsaugos sistemoje.“
Paklaustas, ar nereikėtų jau skiepyti ketvirtąja doze seniausiai paskiepytų vyresnio amžiaus žmonių, atsakė, kad vakcinacijos kampanija bus vėl pradėta artėjant šaltajam metų sezonui.
„Tai rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais bus pradėta. Toks yra bendras sutarimas ekspertų taryboje, Vyriausybėje, kad rugpjūtį-rugsėjį būtų vėl pradėta masinė vakcinacija ketvirtąja doze. Aišku, kiek mes čia dar skaičiuosime. Gripo vakcinų juk neskaičiuojame.
Ko gero, palaipsniui turėsime vertinti vakcinas nuo COVID-19 kaip sezonines vakcinas nuo peršalimo ligų.“
Vis dėlto pridūrė, kad kol kas sunku koronavirusą lyginti gripu, nes vyresnio amžiaus žmonių mirtingumo skaičiai vis dar yra daug didesni.
„Jeigu nesame nusistatę nuo kiek mums jau turėtų neberūpėti, kai vyresnis žmogus [miršta], tai ignoruokime, bet nei etiniais, nei žmogiškaisiais principais tai nebūtų gerai.
Taip, matome, kad miršta pažeidžiamiausi, bet visuomenė turi apsispręsti, ar svarbios tos mirtys, ar numojame ranka. Nežinau, kaip čia su žmogaus teisėmis ir kaip tą laiką nustatyti, kiek jau gana.“
Kaukes kai kur siūlo palikti
M. Strioga neatmetė galimybės, kad jeigu bus neskiepytų žmonių tarp pabėgėlių iš Ukrainos, tai gali turėti tam tikros įtakos susirgimų skaičiui Lietuvoje.
„Savaime aišku, kad su sunkesniais poveikiais gali užkabinti ir mūsų žmones, kurie yra nepilnai pasiskiepiję arba išvis nesiskiepiję. Tai tarp šių netinkamai imunizuotų žmonių tos infekcijos apimtys gali būti didesnės.
Aišku, mūsų Nacionalinio vėžio insitutas (NVI) jau priima ir onkologinėmis ligomis sergančius ukrainiečius, tai visi jie yra pasiskiepiję arba kiniškomis vakcinomis, arba Comirnaty-Pfizer vakcinomis. Tai bent kiek man teko asmeniškai susidurti su ukrainiečiais ar jų artimaisiais, jie yra skiepyti.“
Specialisto nuomone, sunku pasakyti, ar jau verta atsisakyti kaukių, kadangi čia nėra vienareikšmio atsakymo.
„Jau pakankama dalis mūsų visuomenės yra imunizuota, tai, aišku, kad palaipsniui tų apsauginių veido priemonių ir ribojimų galima atsisakyti.“
Jis akcentavo, kad šį reikalavimą reiktų išlaikyti ligoninėse, globos namuose, kur yra gydomi ir slaugomi pažeidžiamiausi žmonės.
„Žodžiu, nenusilupti visiems iškart. <...> Siūlau nedaryti staigių judesių.“
