NSGK pirmininkas: dabar visų mūsų strateginis tikslas – kad Rusija neišdrįstų testuoti NATO

Turime turėti tokią atgrasymo į gynybos architektūrą mūsų regione, kad testuoti Baltijos šalių ir NATO erdvės Rusija neišdrįstų, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, kuris užsimena, kad bus dirbama su vokiečiais, siekiant, kad jie būtų vedanti valstybė iš NATO priešakinių pajėgų bataliono, pereinant į brigadą.

Prasideda prevencinė kontrolė

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė po VGT teigė, kad per posėdį pristatė informaciją apie situaciją dėl pabėgėlių iš Ukrainos ir civilinės saugos situacijos.

„Šiandien mes turime beveik 29 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Veikia šeši registracijos centrai. Planuojame didesnio registracijos centro įsteigimą Vilniuje bei naujo registracijos centro įsteigimą Panevėžyje“, - sakė A. Bilotaitė.

Ministrė informavo, kad atsiranda prevencinė kontrolė mikroautobusų ir autobusų, atvykstančių iš Lenkijos, kuriuose vyksta žmonės, bėgantys nuo karo.

Tai bus daroma tam, kad būtų galima užtikrinti prevenciją, susijusią su prekyba žmonėmis, bei reguliuoti srautus į registracijos centrus.

„Yra paskirtas asmuo iš Policijos departamento. Tas žmogus paskirsto autobusus, nukreipia juos arba į Vilnių, arba į Klaipėdą, arba į kitą miestą“, - sakė A. Bilotaitė.

Nuo atgrasymo – prie gynybos

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas aiškino, kad siekiama iš priešakinio atgrasymo pereiti prie priešakinės gynybos koncepcijos.

„Tai yra esminis uždavinys tiek mums, tiek visai NATO. Tai būtų adekvati adaptacija prie to, kas vyksta Rytuose, prie to, kad Baltarusija jau yra visiškai praradusi savo suverenitetą, prie to, kad Rusija matyt dislokuos ten nuolatinai savo ginkluotas pajėgas, ir reakcijos laikas trumpėja.

Dėl to, kad mes geopolitine prasme tampame panašūs į Vakarų Berlyną Šaltojo karo laikais. Tam mums reikia kuo daugiau priešakinių NATO pajėgų mūsų regione, (…) ypač turint galvoje Suvalkų koridoriaus problematiką“, - sakė L. Kasčiūnas.

Paklaustas apie galimą NATO valstybių pagalbą Ukrainai, parlamentaras minėjo prieštankinius, priešlėktuvinius, priešraketinius ginklus.

„Turime judėti ta kryptimi. Kaip žinote, NATO šalys kuo toliau, tuo mažiau kalba, ką jos daro, o tiesiog bando daryti ir daro. Faktas tai, kad sandėliuose jau yra mažai ko likę, reikia dalykus gaminti. Ieškome, sprendžiame visus tuos dalykus, kaip toliau padėti ukrainiečiams“, - kalbėjo L. Kasčiūnas.

Pasak NSGK pirmininko, esminė žinutė, kad „turime turėti tokią atgrasymo į gynybos architektūrą mūsų regione, kad testuoti Baltijos šalių ir NATO erdvės Rusija neišdrįstų“.

„Įsivaizduokime tokią situaciją, kad, jeigu dabar turime NATO priešakinių pajėgų batalioną, tai tris kartus – reikštų brigada. Tai būtų labai tikslinga, kad taip atsitiktų. Mes sieksime to, kad taip būtų“, - sakė L. Kasčiūnas.

Pasak parlamentaro, bus toliau dirbama su vokiečiais, kad jie būtų vedanti valstybė iš bataliono, pereinant į brigadą.