Už tai, kad tokia „išvyka savanoriauti neapibrėžtam laikui“ nebūtų laikoma pateisinama priežastimi nedalyvauti Seimo posėdžiuose, trečadienį balsavo visi posėdyje dalyvavę Seimo valdybos nariai, susilaikė tik vienas – Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Jonas Jarutis.
Seimo valdybos nariams daugiausia abejonių kėlė tai, kad nėra aiški parlamentaro savanoriavimo trukmė ir turinys.
„Keistokas toks pareiškimas, kai nei laikas nėra nurodomas, nei savanoriavimo turinys. Bet kokioje darbovietėje darbuotojai savanoriauja paprastai ne darbo metu ir mums turėtų galioti tokie pat principai. Yra laikas, kai nėra plenarinių posėdžių, o išleidžiant neapibrėžtam laikui – visiškai nuvertintume Seimo nario pareigas. Atrodytų, kad Seimo narys gali išvykti, kad ir kilniai misijai, neapibrėžtą laiką ir nevykdyti Seimo nario pareigų“, – sakė Seimo primininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.
Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis pastebėjo, kad tokiu būdu galėtų susiformuoti toks precedentas ir praktika, kai Seimo narys galėtų savanoriauti, pvz., ketverius metus ir nelankyti Seimo posėdžių.
Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas griežtai įvertino kolegos ketinimus, netgi siūlydamas jam atsisakyti mandato.
„Seimo nario – valstybės pareigūno dalyvavimas kitoje valstybėje atliekant veiksmus, kurie man yra neaiškaus pobūdžio, kelia didelių abejonių, nes mes esame NATO valstybė, ir tai gali būti vertinama įvairiai. Seimo narys turi pasirinkimą, jeigu jis nenori atlikti savo Seimo nario pareigų, jis gali padėti mandatą ir važiuoti kur nori ir savanoriauti kaip nori“, – sakė J. Sabatauskas.
Parlamentaro R. Šarknicko ketinimų savanoriauti Ukrainoje klausimas jau antrą kartą atsidūrė Seimo valdybos posėdžio darbotvarkėje.
Seimo valdybos nariai buvo nutarę atsiklausti dėl to Seimo Etikos ir procedūrų komisijos. Buvo siūloma etikos sargams pasvarstyti ir priimti sprendimą, rekomendaciją Seimo nariui. Tačiau etikos sargai šio klausimo nesiėmė, ir jis grįžo į Seimo valdybą.
