Ukrainoje tebesitęsiant Rusijos sukeltam karui, prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį sušaukė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. Po posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje Prezidentūroje šalies vadovas sakė, jog ketvirtadienį vakarų lyderiai tarsis dėl naujų sankcijų Rusijai.
Šalies vadovas po VGT posėdžio teigė, jog sutarta dėl didesnės karinės paramos Ukrainai.
„Šiandien apsisprendėme, kad toliau didinsime karinę paramą Ukrainai. Kaip žinote, nuolat bendraujama su Ukrainos institucijomis, gauname iš jų labai konkretų poreikių sąrašą. Ir daug ką, nuo naktinio matymo prietaisų, anti–dronų prietaisų, tai gamina Lietuvos bendrovės. Taigi šią pagalbą mes tęsime, esame pajėgūs ją tęsti pakankamai operatyviai. Tam apsisprendėme skirti ne mažiau nei 10 milijonų eurų“, – sakė G. Nausėda.
Dar pridurdamas, kad parama gali būti dar didesnė, nes paramos dydis priklauso ne nuo skirtų lėšų dydžio, bet dėl gamybos pajėgumų.
G. Nausėda anonsavo, kad ketvirtadienį su sąjungininkais bus tariamasi dėl naujo sankcijų paketo Rusijai.
„Tarp jų ir dėl tolesnio prekybos ribojimo. Kita ypatingai svarbi kryptis – Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas, rytinio flango stiprinimo galimybės. Tai bus vienas klausimų, kuriuos kelsiu NATO viršūnių susitikime.
Lietuva savo ruožtu yra pasirengusi atlikti visus savo namų darbus, skiriame papildomą biudžetą, plėtosime infrastruktūrą, statysime naujus poligonus. Situacija tokia, kad privalome tai daryti labai greitai, nes laikas nėra mūsų sąjungininkas“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas pabrėžė, jog NATO pajėgų stiprinimas Lietuvoje šiuo metu „yra ypatingos svarbos“.
„Štai kodėl sąjungininkų pajėgų dislokavimas turi būti jau ne vien tik kaip atgrasymo elementas, bet jau ir labai svarbi kolektyvinės gynybos sritis. Pajėgos jau auga, tiek priešakinės pajėgos, tiek JAV kontingentas Lietuvoje. NATO vykdo pratybas mūsų regione“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Manau, kad sprendimus rasime“
Susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui pranešus, kad Baltijos šalys, Lenkija ragina ES uždrausti krovinių gabenimą kelių transportu Baltarusijos, Rusijos link ir iš šių šalių, prezidentas sako, kad sprendimas turi būti rastas Europos lygiu.
„Šiandien visi sutinkame, kad prekyba su Rusija turi būti ribojama. Dabar svarbiausia užtikrinti, kad tie sprendimai būtų įgyvendinti tvarkingai, vieningai ir, kad nekiltų labai sudėtingų situacijų prie vienos ar kitos valstybės sienos.
Todėl šitas klausimas Europos lygiu bus svarstomas, ir manau, kad sprendimus rasime“, – teigė G. Nausėda.
Paklaustas, ar tikslus dėl oro gynybos stiprinimo pavyks pasiekti iki Madrido viršūnių susitikimo, šalies vadovas atsakė plačiau.
„Turime pirmiausia atsispirti nuo to, ką ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas išdėstė savo pateiktame dokumente, kuriame kalbama apie ilgalaikį NATO rytinio flango stiprinimą. Kartais galbūt pernelyg sufokusuojame savo dėmesį į konkrečius elementus – karių skaičių arba kitus aspektus ir pamirštame, kad pats karių skaičius kaip toks nėra svarbiausias dalykas, nes jis turi būti užtikrintas atitinkama karine įranga. Karių skaičiaus didinimą turi lydėti ir karinės įrangos, dislokuotos čia, Lietuvoje, stiprinimas“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pasak prezidento, šie klausimai bus keliami.
„Jų įgyvendinimo terminai priklausys ne tik nuo gebėjimo tą įrangą priimti, bet pagaliau ir nuo mūsų, kaip priimančios šalies, infrastruktūros gebėjimo priimti ir papildomą narių skaičių ir kitaip tinkamai pasiruošti“, – teigė G. Nausėda.
Valstybės vadovas priminė, kad tam tikslui skirti papildomi 40 mln. eurų.
„Tai bus investuota į papildomų stovyklaviečių steigimą. Kai kurios jų bus nuolatinės. Tai atitinkamai padidins mūsų galimybes, pirmiausia, apgyvendinti daugiau karių. Tačiau tai užtruks šiek tiek laiko, todėl tikrai negaliu pažadėti, kad iki NATO samito mes čia turėsime visus tuos elementus, apie kuriuos kalbame“, – sakė G. Nausėda.
Pasak prezidento, NATO viršūnių susitikimas fiksuoja ambiciją stiprinti rytinį NATO flangą ir sukonkretins veiksmų planą kokiu laiku, kaip greitai ir kokiomis apimtis tai bus padaryta.
Prezidentas patikslino, kas keistųsi pereinant nuo oro policijos į oro gynybą.
„Tai ir infrastruktūra, ir labai didelės investicijos iš tų valstybių, kurios suteiks mums priešlėktuvinės gynybos elementus, ir tai pagaliau net instrukcijos tiems pajėgumams, kurie dislokuoti Lietuvoje.
Nes šiuo metu mes gyvename pagal visiškai kitą filosofiją, kuomet oro policijos pagrindinė misija yra fiksuoti pažeidimą ir įspėti apie tą pažeidimą. Oro gynyba jau yra visai kito lygio elementas, kuris užtikrina, kad būtų ne tik fiksuojama, bet ir imamasi veiksmų iki pačių kraštutinių“, – teigė G. Nausėda.
Susitarimai atnaujinami Rusijai pradėjus karą Ukrainoje
Lietuvos politikai apie būtinybę atnaujinti susitarimus dėl saugumo ir užsienio politikos prakalbo po to, kai Rusija vasario 24 dieną užpuolė Ukrainą.
Praėjusios savaitės penktadienį parlamentarai aptarė susitarimo dėl nacionalinio saugumo ir gynybos atnaujinimo klausimą.
Tuo metu VGT posėdžio metu bus aptariama karinė parama Ukrainai ir Europos rytinės sienos stiprinimas.
Posėdis vyks prieš ketvirtadienį Briuselyje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės saugumo užtikrinimo ir valstybės gynybos klausimus. Į Valstybės gynimo tarybą įeina prezidentas – vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Valstybės gynimo tarybai vadovauja prezidentas.
