Kalbėdamas apie Rusijos karą prieš Ukrainą, prezidentas pabrėžė būtinybę sukurti humanitarinius koridorius žmonių evakuacijai iš Rusijos kariuomenės apsuptų ir apšaudomų Ukrainos miestų. Pasak šalies vadovo, augant karo pabėgėlių skaičiui Europoje, būtina numatyti pagalbos mechanizmus valstybėms, priimančioms karo pabėgėlius.
G. Nausėda pabrėžė, kad Rusija turėtų prisiimti atsakomybę už vykdomus žiaurius karo nusikaltimus Ukrainoje ir jausti savo brutalių veiksmų padarinius. ES savo ruožtu, pasak prezidento, turi toliau plėsti sankcijas, siekiant apriboti bet kokias Rusijos galimybes toliau finansuoti karą prieš Ukrainą ir visiškai izoliuoti agresorių tarptautinėje erdvėje.
„Rusija finansuoja savo kruvinus veiksmus Ukrainoje iš pinigų, kuriuos jiems sumokame už naftą ir dujas. Tai nebegali tęstis. Negalime savo pačių pinigais finansuoti terorizmo. Naujajame sankcijų pakete turi atsirasti griežtos sankcijos Rusijos energetikos sektoriui“, – teigė prezidentas.
Šalies vadovas akcentavo, kad ES privalo kuo skubiau diversifikuoti energijos importo šaltinius ir atsikratyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos.
Nuotolinis pokalbis, kuriame taip pat dalyvavo Suomijos, Graikijos, Čekijos ir Kroatijos atstovai, skirtas pasirengti kovo 24–25 dienomis Briuselyje vyksiančiam EVT susitikimui. Pagrindinės šio susitikimo temos – Europos Sąjungos (ES) atsakas į Rusijos sukeltą karą Ukrainoje, pagalbos Ukrainai priemonės, ES saugumo ir gynybos politika bei energetinė nepriklausomybė.
