Pernai rudenį beveik tūkstantis į Baltarusiją atviliotų ir čia įstrigusių migrantų Lukašenkos režimo buvo apgyvendinti Bruzguose esančiame sandėlyje, visai netoli sienos su Lenkija. Čia jie patys įsirengė stovyklą iš lentų, kartoninių dėžių ir palapinių bei praleido visą žiemą.
Tačiau, pasak liudijimų, ši stovykla yra likviduojama, o ten gyvenę migrantai vėl naudojami kaip amunicija Baltarusijos diktatoriaus hibridiniame kare.
„Į stovyklą atėjo septyni pareigūnai, kurių niekada anksčiau nematėme. Jie buvo su karine uniforma ir ginkluoti, taip buvo pirmą kartą. Jie pradėjo mus mušti ir pasakė, turime du pasirinkimus, arba einame į Lenkiją, arba į Ukrainą“, – tokį migranto pasakojimą cituoja britų dienraštis „The Guardian“.
Apie tai, kad stovykla Bruzguose likviduojama, o migrantai siunčiami į miškus, patvirtina ir kiti šaltiniai.
„Mes nebegalime čia pasilikti, mes privalome eiti į miškus ir bandyti patekti į Lenkiją. Žinome, kad tai savižudiška misija, bet neturime kito pasirinkimo“, – tokį Bruzgų stovyklose esančio migranto pasakojimą cituoja italų portalas „Dire“. Pasak šio migranto, stovykloje teliko kelios dešimtys migrantų, visus kitus baltarusių pareigūnai jau išvarė į miškus.
Kad sandėlis ištuštėjęs patvirtina ir migrantų platinamos nuotraukos, jose matomos ne tik pustuštės patalpos, bet ir į krūvas sumesti čiužiniai ir kiti daiktai.
Matoma nauja tendencija
Lietuvos pasienyje šiomis dienomis fiksuojami rekordiniai neteisėtai į šalį šiemet bandančių patekti migrantų srautai. Sekmadienį neįleisti 37 užsieniečiai, o į Lenkiją patekti bandė 64. Nors tai nė iš tolo neprilygsta pernai metais vykusiai krizei, suaktyvėjimas akivaizdus.
Visgi paklaustas apie likviduojama stovyklą Bruzguose ir ar tai gali būti susiję su neteisėtų migrantų skaičiaus augimu, Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis negalėjo to patvirtinti.
„Nors informacijos gaunama įvairios“, – pridūrė jis.
Tačiau VSAT atstovas pažymėjo, kad šiuo metu matoma nauja tendencija – dauguma neteisėtai į šalį bandančių patekti migrantų yra ne nuo praėjusių metų Baltarusijoje įstrigę atvykėliai, tačiau tik dabar atvykę maršrutu per Rusiją.
„Iš dabar apgręžiamų daugiau jau yra ne tų, kurie Baltarusijoje likę nuo didžiosios tūkstantinės bangos pernai, kai atvykdavo į Baltarusiją tiesiai iš savo kilmės šalių, o tų, kurie neseniai į Baltarusiją yra atvykę tiesiai iš Rusijos.
Tai ypač Indijos, Afganistano piliečiai ar tokiais prisistatantys, šiemet taip pat atsiranda Kubos, Jemeno, aišku, Irako ir kt. šalių piliečių. Iš tų nuo pernai esančių Baltarusijoje likučių jau bando bent kol kas eiti mažesnioji apgręžtųjų dalis lyginant su Rusijos-Baltarusijos kryptimi“, – informavo VSAT atstovas.
Toks pokytis neturėtų per daug stebinti. Kelionių į Europą per Rusiją pasiūlymai slaptose migrantų grupėse pradėjo sklisti dar pernai lapkritį, kai bendromis Europos Sąjungos pastangomis buvo sustabdyti tiesioginiai skrydžiai į Minską iš Irako bei Sirijos.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dažniausiai per Rusiją vyksta Afganistano ir Indijos piliečiai, pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet trečiųjų šalių piliečiai paaiškino, kad jie į Baltarusiją atvyko iš Ukrainos, kurioje kurį laiką dirbo.
Rizika išlieka aukšta
VRM vertinimu, priverstiniam migrantų stūmimą gali palengvinti ir tai, kad Baltarusijoje dabar sukauptos didelės Rusijos karinės pajėgos.
„Tokia situacija sudaro palankias sąlygas Rusijos ir Baltarusijos valdžios institucijų nurodymu ir su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir bet kokio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvos Respubliką, ypač teritorijose prie valstybės sienos, provokacijų tikimybė prie sienos su Lietuva išlieka labai didelė“, – nurodoma VRM vertinime.
VRM neatmeta ir prielaidos, kad Rusija, pasinaudodama neteisėta migracija, bandys daryti papildomą spaudimą tiek Europos Sąjungai, tiek puolamai Ukrainai.
„Pavyzdžiui, maršrutas tarp Rusijos ir Baltarusijos gali būti sąmoningai skatinamas, siekiant dar labiau auginti įtampą Baltarusijos pasienyje“, – pastebi VRM analitikai.
„Nors valstybės sienos su Baltarusija infrastruktūros tolesnis modernizavimas turėtų ateityje reikšmingai sumažinti valstybės sienos pažeidžiamumą, o teisinio reglamentavimo, susijusio su prieglobsčio nagrinėjimo ir migrantų apgyvendinimo procedūromis ekstremaliosios situacijos laikotarpiu, pokyčiai bei įvairių Lietuvos institucijų ir tarptautinės bendruomenės bei partnerių pasitelkimas saugant sieną ir toliau veiks kaip atgrasymo veiksniai, tačiau įvertinus tai, kad A. Lukašenkos režimas ir patys trečiųjų šalių piliečiai vis dar ieško naujų patekimo maršrutų, o Rusijos, kurios vaidmuo Baltarusijai labai padidėjo ir kuri neatmestina taip pat gali pasinaudoti neteisėta migracija kaip įrankiu savo politiniams tikslams pasiekti, bei įvertinus faktą, kad Baltarusijoje vis dar susikaupęs ženklus skaičius trečiųjų šalių piliečių, kurie atsisako grįžti į kilmės šalis ir kurie vis dar tikisi ir bando patekti į ES, tikėtina, kad neteisėtos migracijos rizika išliks aukšta“, – pastebi VRM.
Tokia išvada pagrindžiama dar ir tuo, kad ilgesnėje perspektyvoje dalis Afganistano, kuris šiuo metu dėl maisto stygiaus jau yra ant humanitarinės krizės slenksčio, gyventojų gali mėginti patekti į ES pasirinkdami kelią per Centrinės Azijos valstybes ir Rusiją link Baltarusijos.
