Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas sutiko, kad moralinė prievolė padėti nuo karo bėgantiems ukrainiečiams egzistuoja, tačiau iki šiol aktyvios savanoriškos gyventojų iniciatyvos gali slopti, mažėjant ir pačių žmonių finansinėms galimybėms padėti.

Dėl to, anot politiko, kompensuoti žmonių geranoriškai pagalbai pabėgėliams skiriamas išlaidas yra būtina.

„Jei norime, kad šitas visas susikūręs pagalbos tinklas toliau egzistuotų, nes be jo valstybės tikrai niekaip nesusitvarkytų ir matytume pabėgėlius palapinių miesteliuose, sporto salėse mokyklose suguldytus ir panašiai, turime bent ir dalies kompensuoti tas išlaidas, kurias žmonės patiria. Čia yra akivaizdu“, – Eltai sakė G. Paluckas.

Pasak jo, Ukrainos kaimynės ir kitos Europos Sąjungos valstybės, kurios susiduria su dideliais ukrainiečių pabėgėlių srautais, panašiais kompensavimo priemones jau taiko.

„Tik tiek, kad jos yra beveik dvigubai didesnės“, – pažymi G. Paluckas.

G. Paluckas ragino nepamiršti, kad ir patys Lietuvos gyventojai patiria rekordinį kainų augimą, tad kartu privaloma rūpintis, kaip sušvelninti infliacijos pasekmes. Jis paragino Vyriausybę patvirtinti reikiamas priemones.

„Sprendimai tiek dėl pridėtinės vertės mokesčio maisto produktams, tiek dėl energetikos kainų, lubų uždėjimo, virš kurių žmonės jau nebemokėtų, o mokėtų valstybė iš biudžeto, tiek tos vadinamosios kompensacijos žmonėms, kurie dalyvauja savanoriškoje veikloje padedant pabėgėliams. (...) Reikia spręsti visus klausimus vienu metu“, – kalbėjo socialdemokratas.

G. Paluckas tikina, kad SADM numatytos išmokų sumos yra nepakankamos. Jo teigimu, jei jos bus per mažos arba sprendimai dėl kompensacijų skyrimo vėluos, dalis žmonių nutrauks savanorišką veiklą.

Politiko nuomone, dėl to šalyje kils papildomų iššūkių, pavyzdžiui, bus iškreipta būsto nuomos rinka.

„Jei ta pagalba bus vėluojanti kompensacija arba per maža, dalis žmonių tikrai iškris iš savanorystės tinklo. Tai reikš, kad bus paralyžiuota iš karto būsto nuomos rinka. Tai reiškia, kad ir lietuviams kils būsto nuomos kaina, ir studentai atvažiavę ir ieškantys po vasaros neras apskritai kur gyventi“, – sakė G. Paluckas, kartu pažymėjęs, kad vėluojantys ar nepakankami sprendimai turės neigiamų pasekmių „ne tik pabėgėliams, bet ir visiems“.

„Dvigubint paramą ir taikyt nuo pirmo mėnesio, kad tik tie žmonės, kurie padeda, neiškristų. Nes jei jie kris, matysime pilnas sales, nes neturės kur pabėgėliai gyventi“, – teigė G. Paluckas.

Panašios pozicijos laikosi ir buvęs sveikatos apsaugos ministras, „valstiečių“ partijos narys Aurelijus Veryga. Jis teigiąs negalįs konkrečiai įvardyti, kokia paramos suma būtų pakankama, tačiau, pabrėžia A. Veryga, šiuo metu siūloma kompensacija yra „juokinga“.

„Aš negalėčiau šiandien įvardinti, kokia tiksliai ta suma galėtų būti, bet ji turėtų padengti bent jau pragyvenimo išlaidas. (...) Pirmą dieną žmonės paaukoja, padeda, bet turime suprasti, kad pabėgėliai nori gyventi oriai“, – kalbėjo A. Veryga kartu pridurdamas, kad ne tik suma kelią klausimų.

„Ir suma nėra vienintelė problema. Problema yra ir tai, kada ji yra skiriama. Buvo skelbta, kad tik nuo antro mėnesio, tai kyla klausimas - kodėl. Žmonių yra įvairių – yra tokių, kurie gyvena pasiturimai, gali sau leisti ne vieną žmogų priimti, pamaitinti, aprūpinti būstu, sumokėti komunalinius, bet tokie yra ne visi“, – kalbėjo A. Veryga.

Anot „valstiečio“, kyla klausimų ir dėl siūlymo paramą Ukrainos karo pabėgėlius priglaudusiems piliečiams paramą teikti tris mėnesius.

„Nesuprantama ir trys mėnesiai: ar Vyriausybė jau žino, kad karas tetruks tiek laiko, kad jie tik tiek bėgs, ar jie per tą laiką yra įsipareigoję patys surasti būstus, kitus pagalbos būdus? Tai yra daug klausimų. Ir pati suma yra juokinga, žinant, kiek Lietuvoje viskas kainuoja“, – teigė buvęs sveikatos apsaugos ministras.

ELTA primena, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pirmadienį informavo, kad už savo namuose apgyvendintus nuo karo bėgančius ukrainiečius gyventojai galės gauti išmokas.

Už pirmą karo pabėgėlį bus mokama 150 eurų, dar po 50 eurų valstybė išmokėtų už kiekvieną papildomai priimtą ukrainietį.

Kompensacija būtų išmokama nuo antrojo apgyvendinimo mėnesio, ukrainiečius priėmę gyventojai galėtų ją gauti ilgiausiai tris mėnesius. Ministerija viliasi, kad tiek laiko užteks karo pabėgėliams Lietuvoje pradėti savarankišką gyvenimą.