Pasak pirmosios ponios, lituanistinis švietimas yra būtinas, siekiant išlaikyti tautinę tapatybę, ir yra nepaprastai reikšmingas toliau stiprinant Lietuvos valstybingumą. Jis yra svarbi prielaida lietuvių šeimoms bet kuriuo metu grįžti į Lietuvą ir sklandžiai įsilieti į Lietuvos ateities kūrimo procesą.
„Visais laikais lietuvių tautos stiprybės ir pilietinės galios šaltinis buvo ir yra gimtoji lietuvių kalba. Gyvenant ne Lietuvoje, kur dominuoja kita kalba ir kultūra, vaikams labai sudėtinga išlaikyti tvirtą kalbinį ir kultūrinį ryšį su Lietuva. Šiandien mes susitinkame čia, kad diskutuotume ir rastume būdus, visus įmanomus kelius ir takelius jiems padėti“, – sakė pirmoji ponia.
D. Nausėdienės teigimu, tėvų vaidmuo – lemiamas sprendžiant ankstyvojo lituanistinio ugdymo klausimus. Ji paragino tėvus skaityti vaikams knygas lietuviškai nuo pat pirmųjų dienų, skatinti bendravimą lietuvių kalba, o vyresniuosius vaikus motyvuoti nuosekliai mokytis gimtosios kalbos.
Pirmoji ponia padėkojo visiems mokytojams, metodininkams, pedagogams, savanoriams, švietimo specialistams ir akademinei bendruomenei už jų entuziazmą ir atsidavimą lituanistinio švietimo pašaukimui ir pakvietė sprendimų priėmėjus Lietuvoje karo Ukrainoje akivaizdoje kelti sau kur kas ambicingesnius tikslus nei iki šiol.
