„Pavadinčiau, kad tai bus įžanginis, koordinacinis susitikimas, kuriame atsiras pirmas variantas, su kuriuo galėtumėme dirbti toliau. Paties susitarimo rytoj dar nebus, bet manau, kad kitą savaitę galėtų atsirasti jau toks variantas“, – ketvirtadienį Eltai teigė NSGK pirmininkas, koordinuojantis Nacionalinio saugumo ir gynybos susitarimo atnaujinimą.
Jo teigimu, ketinama konceptualizuoti požiūrį į nacionalinį saugumą ir gynybą bei aptarti tolesnį finansavimą.
„Mano požiūriu, turėtų būti konceptualizuotas gynybos principas – tai galime vadinti totaline, visuotine gynyba. Tai yra esminė koncepcija, kuria remiasi mūsų saugumo ir gynybos politika. Iš čia išplaukia daug kitų dalykų“, – teigė L. Kasčiūnas, kartu įvardydamas visuotinės gynybos pagrindinius prioritetus.
„Tai investicijos į Šaulių sąjungą, koks Šaulių sąjungos vaidmuo mūsų visoje saugumo politikoje? Taip pat mūsų kariuomenės kovinės galios tikrinimas, ką daryti su žmonėmis, kurie yra kariuomenės rezerve, kaip paversti mūsų rezervą organizuotu rezervu? Atsakysime į klausimą, ar ruoštis partizaniniam karui?“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.
Anot L. Kasčiūno, ketinama aptarti ir pasiruošimą rezistencijai, kuri, jo teigimu, jau šiandien parodo rezultatus nuo Rusijos karo kenčiančioje Ukrainoje. Be to, NSGK pirmininkas teigia, kad turėtų būti apsvarstytas perėjimas nuo atgrasymo į gynybos politiką.
„Bus peržiūrėta visa NATO architektūra regione. Kitaip tariant, turėtumėme eiti nuo atgrasymo koncepcijos į priešakinės gynybos koncepciją Baltijos šalyse, visame Rytų flange. Taip pat reikia sutarti investicijas priimančios šalies statusą“, – teigė L. Kasčiūnas.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui šiemet didinti gynybos finansavimą maždaug 298 mln. eurų, taip siekiant stiprinti Lietuvos kariuomenės kovinius pajėgumus. Skyrus papildomą asignavimą, gynybos biudžetas nuo šiol sieks 2,52 proc. BVP. Iš papildomai skirtų 257,6 mln. eurų, pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, 158,5 mln. eurų bus skiriami ginkluotei, 66,8 mln. eurų – šaudmenims įsigyti, 10,7 mln. eurų – kibernetiniam saugumui, 21,6 mln. eurų – kitoms reikmėms (šarvinėms liemenėms, ryšio įrangai, medicinos priemonėms ir kt.).
