„Pagal tai, ką sako Vakarų žvalgyba, o duomenys jos patikimi, Rusija Ukrainoje aktyvavo visus karius, kuriuos buvo pasitelkusi pasienyje. Vadinasi, jie neturi rezervo tempo palaikymui. Todėl jeigu dabar sutelkti kariai nesugebės padaryti proveržio, jų operacinis tempas pradės slopti“, – Žinių radijo laidoje „Persona Grata“ kalbėjo D. Šlekys.
Jis pabrėžė, kad, anot žvalgybos, jei per artimiausios pusantros savaitės Rusija nepadarys proveržio, ji bus priversta daryti pauzę persigrupavimui.
D. Šlekys įsitikinęs, kad kažkuriuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turės leistis į pokalbius, nes net ir Ukrainos pusei reikės tam tikros operacinės pauzės.
„Reikia suprasti vieną dalyką – Kijevas gali turėti vienokią darbotvarkę santykiuose su Rusija, Vakarai – kitokią. Mes galime manyti, kad Kijevui tai neapsimoka, bet finale V. Zelenskis pasakys: Man šiuo metu kitaip neišeina, net jei Vilnius, Vašingtonas ar Londonas nesutinka“, – kalbėjo jis.
Karo ekspertas sakė vis dėlto esantis pesimistas – jis nemato Ukrainos pusėje tiek karių, technikos, kad būtų galima atlikti rimtą kontrpuolimą, kai pavyksta aktyviai stumti priešą.
D. Šlekys čia pat pabrėžė, kad jis to ukrainiečių vietoje ir nedarytų, nes raketiniai Rusijos pajėgumai niekur nedingo.
„Dabar sunaikinti Ukrainos kariuomenę sudėtinga, nes ji išsibarsčiusi mažais vienetais, kurie gerai užsimaskavę. Jei tavo didesnė koncentracija, tu esi didesnis taikinys ir tada tave gali pliekti iš atstumo – iš Rusijos gilumos“, – kalbėjo jis.
Karių bus, bet ne kokybės
D. Šlekys teigia, kad Rusijoje jau vyksta maskuojama mobilizacija, nes reikia karių.
„Karių atvažiuos. Jų kokybė bus, manau, tragiška. Tragiškesnė negu dabar ne tik nusiteikimo kautis, bet ir įgūdžių prasme“, – pabrėžė jis.
Tuo metu, anot eksperto, kalbėdami apie ukrainiečių kariuomenę turėtume būti atsargūs optimistai, nes ji nors ir daro stebuklus, jos gretos pamažu tirpsta.
Žinių radijo pašnekovas neabejoja, kad žuvusių Ukrainos karių yra daugiau nei 1,3 tūkstančio, kaip teigia Ukrainos prezidentas.
D. Šlekys atkreipė dėmesį ir į tai, kad savanorius, kurie pasiryžę kautis Ukrainos pusėje, reikia mokyti, tad kyla klausimas, kas tai darys, todėl neišvengiamai vadovai susidurs su dilema, ar geriau profesionalų karį laikyti fronte, ar siųsti jį rengti „žalius“ savanorius.
Kodėl Kijevo nelygina su žeme
Vertindamas Kijevo paėmimo tikimybę, D. Šlekys svarstė, kad Ukrainos sostinės su žeme Rusijos kariuomenė nebando lyginti dėl to, kad Rusijos valdžiai reikia dar funkcionuojančio miesto, tokio, kuriame nėra sugriauti visi senieji stačiatikių vienuolynai.
Pasak TSPMI dėstytojo, Rusijos kariuomenė galėtų apsupti Kijevą ir trikdyti maisto, amunicijos tiekimą, kaip tai dabar vyksta Mariupolyje.
Tačiau jis yra tikras, kad jei Rusija paimtų Kijevą, karas dėl to nesustotų.
„Manau, kad jau praėjome fazę, kai Kijevo kritimas sustabdytų karą“, – Žinių radijui kalbėjo jis.
Docento teigimu, ukrainiečių tauta yra tiek įelektrinta ir pasirengusi gintis, kad net Kijevo praradimas – kas būtų liūdna, tragiška – jų valios priešintis ir kautis tai nesustabdytų ir nesumažintų, gal net padidintų.
„Kijevas yra prizas dėl viso slavų pasaulio simbolizmo – Kijevo Rusios ištakos. Tai yra sostinė, tai yra galios centras, kur gali pastatyti kažkokį marionetinį lyderį ir tada pradėti imituoti krašto valdymą. Juo labiau, kad ten vis dar yra vyriausybė, kuri fiziškai iš to miesto nenori trauktis, kas tik dar labiau nervina ir erzina Rusijos vadovybę“, – sakė jis.
Anot karo eksperto, jei Vladimiras Putinas pasakytų Rusijos žmonėms, kad Kijevas – mūsų, kiltų didelis propagandinis ažiotažas.
„Tai būtų didžiulis propagandinis laimėjimas. Ir Rusijos žmonėms, kurie yra pasyvesni, skeptiškesni, bet bijo eiti į gatves... Kai tu gauni žinutę, kad mes valdome Kijevą, tada ir tos aukos, kurias patiri, ir kad tu negali nueiti į „Mc Donalds“, atrodo truputį mažiau skausmingos, nes „mes Kijevą turime“, – teigė jis, pažymėjęs, kad nors karas nesibaigtų, Maskva įgytų kozirį derybose.
Turint Kijevą bei kontroliuojant didžiąją dalį Rytų Ukrainos, Rusijos atstovai, anot laidos pašnekovo, galėtų siūlyti sąlygas, pavyzdžiui, kad bent jau paliaubų laikotarpiu užimta erdvė būtų valdoma Rusijos.
Kas vyksta su rusų tauta?
Jis sakė, kad dabar visi stebisi ir žavisi, kaip ukrainiečių tauta atsilaiko, tačiau reikia užduoti klausimą, kas vyksta su rusų tauta.
Kiek viskas gali trukti, pasak jo, atsakyti gali ne tik tai, kas vyksta fronto linijoje, bet ir į tai, kaip į viską reaguos Rusijos žmonės. Ir ne tik tada, kai jie negalės gauti vakarietiškų prekių, bet kai bus pareikalauta jų vyrų vykti kovoti.
„Režimas galės toliau palaikyti karo tempą tik jei galės siųsti šauktinius, rezervistus į fronto liniją. Kaip reaguos žmonės – ar jie pyks, ar jie rems?“, – klausė jis.
Jei okupantams pavyktų paimti, pavyzdžiui, Mariupolį, tokiu atveju Maskvai būtų lengviau vykdyti mobilizaciją, nes būtų galima visuomenei aiškinti, kad jie laimi karą.
Nukautas Zelenskis virstų herojumi
D. Šlekys įsitikinęs, kad V. Zelenskio gyvybei gresia nuolatinis pavojus, jis nemano, kad pranešimai apie pasikėsinimus į jį buvo neteisingi.
„Kiekvienas jo dienos reportažas yra galvos skausmas Rusijai informacinio karo rėmuose. Įtikinti Vakarus, kad Ukraina yra kažkaip neverta paramos ir gynybos, kai tu matai tokį žmogų kalbantį... Net jį nukovus jis taptų herojumi, kankiniu“, – teigė docentas.
Jis atkreipė dėmesį, kad ukrainiečiai be to, kad puikiai kaunasi, gerai valdo ir informacinę erdvę.
„Todėl imti už gryną pinigą informaciją apie tai, kiek žmonių išvyko, kiek jie turi maisto mieste, aš tikrai nemanau, kad jie atviru tekstu pasako karinę žvalgybinę informaciją“, – kalbėjo jis.
Gamta nežaidžia Rusijos naudai
Karo eksperto teigimu, viena iš priežasčių, kodėl Rusijos pajėgoms taip gerai sekasi pietuose – ten sausesnis klimatas, sausesni keliai, lengviau judėti technikai.
„Šiaurės rytuose ir vakaruose, kur Kijevas, Charkivas – ten yra problema. Ten daugiau drėgmės, šlapiau. Mes žinome, ką reiškia pavasarinė lietuviška pieva, kad su technika į ją geriau nelįsti, kol nepadžiuvo. Kelių nėra daug, kad ir kokie jie būtų platūs, galiausiai užsikimš didžiule karine technika, konvojais, formuosis ilga logistikos uodega“, – apie pavasarį Rusijos karių laukiančius iššūkius kalbėjo jis.
Docentas pabrėžė, kad gamta Ukrainos šiaurėje, prie Kijevo, nežaidžia Rusijos naudai, nes prasideda atšilimas.
Laukia ilgas konfliktas
Pagal tai, kaip rutuliojasi veiksmas, D. Šlekio teigimu, nusimato ilgas konfliktas.
„Nes mes matome, kad Rusijos pajėgos niekaip nesugeba apsupti Kijevo, jiems niekaip nepavyksta jo šturmuoti. Charkivas, Sumai, Černigovas irgi laikosi, nors ten pajėgos kaupiamos“, – kalbėjo jis.
Anot TSPMI docento, turbūt didžiausias veiksmas šiuo metu vyksta pietuose ir rytuose, kur, atrodo, Rusijos kariuomenė lėtai, skausmingai, bet, deja, vis labiau spaudžia žemiau Donecko link Mariupolio dislokuotas Ukrainos reguliariąsias pajėgas.
Iš ten, pasak jo, pajėgos anksčiau ar vėliau turės trauktis arčiau Dnipro arba liks vadinamojoje apsupimo kišenėje ir tada prasiveržti, ištrūkti bus sudėtingiau, nes problema taip pat kyla iš pietų – nuo Chersono į viršų Rusijos pajėgos palengva kyla, juda link Zaporožės.
„Vadinasi, prie Dnipro pradės kažkada eiti, gali kontroliuoti beveik visą kairįjį krantą. Tai ukrainiečiams keltų problemą, jei reikėtų pajėgas permesti į dešinįjį krantą. Dėl to Ukrainos vadovų laukia rimtas klausimas, ar bandyti palengva tuos karius ištraukinėti, bet tai reikštų Mariupolio palikimą likimo valiai, nes tokiu atveju Rusijos pajėgos rytuose dar labiau gniaužtų supimo žiedą“, – svarstė jis.
Kalbėdamas apie Rusijos kariuomenės padėtį apskritai, D. Šlekys pabrėžė, kad ji jau dabar technine prasme, ypač sausumos lygmenyje, yra nublokšta ne vienerius metus atgal.
Visą Žinių radijo pokalbį su D. Šlekiu žiūrėkite čia:
