Už šią iniciatyvą, kurią 43 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių parlamentarų vardu ketvirtadienį pateikė Seimo Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė, po pateikimo balsavo 59 Seimo nariai, 55 buvo prieš, 10 parlamentarų susilaikė.
Seimo narei A. Širinskienei nepavyko įtikinti Seimo, kad esant nepaprastai padėčiai būtinas papildomas parlamentinės kontrolės mechanizmas.
Seimo narys konservatorius Mykolas Majauskas pažymėjo, kad parlamentinę kontrolę galėtų atlikti ir Seimo komitetai.
Tačiau A. Širinskienė pabrėžė, kad frakcijos nevienodai yra atstovaujamos komitetuose, be to, ne visi komitetai turi pareigą turėti leidimą susipažinti su įslaptinta informacija, o, pavyzdžiui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), vykstant karui Ukrainoje, yra labai apkrautas.
Remdamas komisijos sudarymą Seimo narys Remigijus Žemaitaitis tvirtino, kad „valdančioji dauguma kažką slepia“, nenori, kad informacija būtų išviešinta.
Opozicija priekaištavo valdantiesiems dėl Vyriausybės neatsakingos, jos nuomone, „pinigų taškymo politikos“.
Tuo tarpu Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas konservatorius Jurgis Razma mano, kad opozicija pati nežino, ką norėtų tirti.
„Tai yra tik teoriniai opozicijos nuogąstavimai dėl nepaprastosios padėties. Nesiūlau sudaryti komisijos dėl teorinių nuogąstavimų, nes nėra ką tirti“ ,- tvirtino jis.
Jeigu yra nuogąstavimų dėl žmogaus teisių, politiko nuomone, jei būtų konkrečių faktų, galėtų pasidomėti kad ir Žmogaus teisių komitetas.
Vadovaudamiesi Nepaprastosios padėties įstatymu, Seimo narių grupė siūlė sudaryti komisiją, laikantis Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principo, iš 13 Seimo narių.
Joje būtų turėję dirbti parlamentarai, kurie pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turi teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.
Nutarimo projekte buvo numatyta, kad komisija turėtų teisę gauti duomenis iš visų valstybės valdžios ir valdymo institucijų, įstaigų ir organizacijų, taip pat galėtų kviesti į komisijos posėdžius valstybės ir savivaldybių politikus, pareigūnus, tarnautojus, kitus valstybės ir savivaldybių institucijose dirbančius asmenis, išklausyti jų pranešimus ar paaiškinimus, reikalauti iš jų informacijos ar duomenų komisijos tiriamu klausimu ir juos gauti raštu ar žodžiu.
Buvo siūloma, kad komisija teiktų pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, kitoms valstybės institucijoms dėl klausimų, susijusių su jai pavestu parlamentinės kontrolės klausimu, sprendimo; taip pat teiktų pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimų, papildymų, pripažinimo netekusiais galios ar naujų teisės aktų parengimo ir priėmimo.
Komisijos sudarymo iniciatoriai siūlė, kad nepaprastosios padėties kontrolės komisija savo išvadas Seimui pateiktų iki 2022 m. balandžio 30 d.
