„Baimės akys tikrai buvo labai didelės“

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Aurelijus Veryga prisiminė kaip 2020 metų kovą buvo paskelbtas pirmasis karantinas.

„Labai sunku buvo patikėti, kad gali kažkas panašaus įvykti. Gerai prisimenu dar paskutinę formalią ministrų tarybą Briuselyje, kai vyko, dabar atrodytų, juokingas ginčas – Belgija berods pasiūlė registruoti keleivius lėktuvuose, o Vokietija tada užprotestavo, sakydama, kad tai pernelyg didelis kišimasis į žmonių duomenis.

Ir po to visi lėktuvai buvo ant žemės, sienos buvo uždarytas, eksportas sustojo ir visi pradėjo kovoti dėl išteklių. Vilniuje dabar net ir naktį buvo daugiau automobilių, nei tada buvo darbo dieną“, – prisiminė A. Veryga.

Aurelijus Veryga

Jis kalbėjo, jog baimė buvo tikrai didelė.

„Pamenu, kaip buvo pasakojama, kad medikai imdavo biuletenius, kad nereikėtų eiti į darbą, kad neužsikrėstų. Baimės akys tikrai buvo labai didelės“, – Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ teigė A. Veryga.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras prisiminė ir tuomečius koronaviruso atvejų skaičius – jų buvo vos kelios dešimtys.

„Kai galvoji, kad tai yra infekcinė liga, kuri plinta oro lašeliniu keliu, per paviršius, kai nežinai, kokia ji yra, negali jos pamatyti, atpažinti, kaip priešo matomo, sunku apsisaugoti. Prisimenu pirmą pacientę, kuri išgulėjo gal net kelis mėnesius Šiaulių ligoninėje realiai su sloga“, – teigė pašnekovas.

Mokėsi „realiuoju laiku“

A. Veryga teigė, jog tai buvo „mokymasis realiuoju laiku“.

„Tuo metu kaupėsi duomenys, pradėjo keliauti informacija iš medikų, kurie išvykę iš Lietuvos. Tada prasidėjo žinios – kaip gydyti, ką daryti ir panašiai“, – teigė politikas.

Jis teigė, jog Italija pirmojo koronaviruso karantino metu buvo „pats baisiausias pavyzdys“.

„Pagal Italiją mes planavome scenarijus Lietuvai, ruošėmės pagal šiaurės Italijos pavyzdį. Planavome, kiek įrangos reikia, lovų kiek. Toks planavimas buvo, iš tų vaizdų, kuriuos atsimenam – kai lavonus vežė karinėmis mašinomis šaldymui į ledo arenas. Nes šaldytuvų tiesiog nebeužteko. Tada skaičiavome, kiek šaldytuvų, pirkom ir užsakinėjom lavonmaišius. Nes tiesiog nežinai, o jeigu bus taip. Juk nežinai ir tam turi ruoštis“, – kalbėjo A. Veryga.

Ar Kinija „žinojo daugiau“?

Iš Kinijos per pasaulį išplitęs virusas privertė šią šalį pirmai panirti į itin griežtus karantinus.

„Kai atsisukęs pažiūriu į Kiniją, kinai iki šiol panašiai elgiasi, jie labai griežtai laikosi visko, ten totaliai griežta. Ir žinote, čia teorijų visokių yra – iš kur tas virusas atsirado, ištrūko. Įdomių straipsnių ir man teko skaityti“, – kalbėjo politikas.

„Kadangi jie taip griežtai elgėsi, galbūt jie žino kažką, ko mes nežinome“, – Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ teigė A. Veryga.

Seimo sveikatos reikalų komiteto narys, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovas Linas Slušnys laidoje pridėjo, jog Pietų Korėjoje koronaviruso plitimas taip pat buvo valdomas itin griežtai. Ir iki šiol pandemija valdoma lygiai taip pat.

„Jie ir dabar elgiasi, palyginus taip, kaip mes gyvename dabar Lietuvoje, bet jau nebeuždarom į viešbučius žmonių, rytuose ta kultūra saugojimosi iš principo yra kitokia. Jie įpratę, matyt, prie šito. Reikia prisiminti, kad kaukes Kinijoje dėvėdavo didmiesčiuose dėl kitų priežasčių dar prieš pandemiją. Mes esame truputį kitokia kultūra, mes tai kitaip priimame“, – kalbėjo parlamentaras.

A. Veryga dar pridūrė, jog rytuose taikoma kitokia strategija – viruso sulaikymo.

„O Europoje pasipylė vadinama kolektyvinio imuniteto sistema. Visiškai skirtingos, elgsena tada kitokia. O kas teisus – tai laikas parodys“, – teigė buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.

L. Slušnys kalbėjo, jog tik po mažiausiai 5 metų pasibaigus pandemijai paaiškės, kuri strategija buvo teisingesnė. Ir tai nurodys mažiausias mirčių skaičius.

„Mes tikrai tokį susitaikymo periodą išgyvenome įspūdingą. Dabar turime per 5 tūkstančius atvejų per dieną, staiga – mes praktiškai net nebeskaitom apie tai. (…) Ir prieš karą jau nebebuvo baimė, bet tai buvo žvelgimas į šį reiškinį, kurio negali išvengti. Reikia pagalvoti, kiek skiriasi tas pirmas karantinas prieš dvejus metus, kai dėl kelių atvejų visi staigiai dingo į namus“, – kalbėjo TS–LKD atstovas L. Slušnys.

Linas Slušnys

A. Veryga laidoje pripažino, jog jei reikėtų kartoti priimtus pandeminius suvaržymus, ugdymo įstaigos jau nebūtų uždaromos.

„Ir tos šalys, kurios to nedarė, išvengė labai didelių žalų, kurių mes neišvengėme ir turėsime. Tą vis kartoju, kad čia viena didžiausių klaidų buvo“, – sakė jis.