„Mes numatome du žingsnius, kad kreipiamės į JTO, kad užtikrintų neskraidymo zoną, siekiant išvengti civilių žūčių. Bet, suvokdami, kad tai gali užimti laiko politiškai, nors mes rašome techniškai, siūlome bent jau humanitarinius koridorius ir zonas virš atominių elektrinių apsaugoti“, – sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Paulius Saudargas.
Trečio pasaulinio karo scenarijaus, jei būtų imamasi tokių žingsnių, rezoliucijos iniciatorius nebijo.
„Ne, todėl, kad niekas neketina ir jokiu būdu nesiūlo pulti kokios nors valstybės, tarkime Rusijos arba Baltarusijos pajėgų. Yra kalba apie apgynimą civilių asmenų ir humanitarinių konvojų, tame tarpe ir galimai ES, NATO šalių piliečių. Tai yra kalba apie civilių gynybą. Tai nėra raginimas NATO pajėgoms dalyvauti konflikte“, – sakė P. Saudargas.
Rezoliuciją parašais parėmė visų parlamentinių frakcijų atstovai. Iš TS-LKD ją pasirašė P. Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis, Audronius Ažubalis, Vilija Aleknaitė Abramikienė. Parašą padėjo ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, liberalų atstovas Seime Raimundas Lopata, „laisvietis“ Vytautas Mitalas. Iš opozicinių frakcijų pasirašė „valstiečiai žalieji“ Giedrius Surplys, Aurelijus Veryga, Jonas Jarutis, socialdemokratų frakcijos atstovė Dovilė Šakalienė, „demokratas“ Saulius Skvernelis, Regionų frakcijos atstovas Petras Gražulis, „darbietis“ Andrius Mazuronis.
Rezoliucija bus svarstoma ketvirtadienio Seimo posėdyje.
Smerkia Rusijos veiksmus ir ragina imtis veiksmų
Jos tekste parlamentarai smerkia Rusijos Federacijos, bendrininkaujant Baltarusijos Respublikai, vykdomą plataus masto karinę invaziją, vykdomus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus prieš suverenią Ukrainą ir jos žmones, kai vykdomas iki šiol pasaulyje neregėto masto milijonus gyventojų turinčių miestų bombardavimas balistinėmis ir sparnuotomis raketomis, bombonešių oro smūgiais ir sunkiąja artilerija.
Jie reiškia palaikymą Ukrainos gynėjams ir šalies piliečiams Ukrainos kovoje su neišprovokuotą agresiją ir neteisėtą karą pradėjusia Rusijos Federacija, bei reiškia visapusišką paramą Ukrainai, kovojančiai už savo laisvę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą.
Parlamentarai ragina JTO nedelsiant imtis veiksmų užtikrinant neskraidymo zoną virš Ukrainos, siekiant išvengti didelių civilių aukų.
Seimo nariai rezoliucija kreipiasi į demokratinių valstybių parlamentus ragindamas, kad, kol bus ruošiamos techninės priemonės neskraidymo zonai užtikrinti, šios šalys siektų humanitarinių koridorių Ukrainos teritorijoje atidarymo, pirmiausia išnaudojant JT mechanizmą arba įsteigiant norinčių ir galinčių valstybių koaliciją, kad civiliai gyventojai galėtų saugiai išvykti iš karo veiksmų zonų bei Rusijos Federacijos neteisėtai užimtų ir kontroliuojamų teritorijų, bei būtų apsaugoti humanitarinės paramos konvojai; o virš minėtų teritorijų, taip pat virš Ukrainos atominių elektrinių bei branduolinių atliekų saugyklų oro erdvę paskelbtų neskraidymo zona.
Seimo nariai rezoliucijoje pažymi, kad neskraidymo zonos paskelbimas atvertų kelią imtis aktyvių priemonių, kad JT taikdariai galėtų užtikrinti humanitarinių koridorių ir Ukrainos atominių elektrinių bei branduolinių atliekų saugyklų saugumą.
Jie ragina demokratines valstybes tiekti Ukrainai ginkluotę, prioretizuojant oro gynybos sistemas, kurios padėtų gelbėjant civilių gyventojų gyvybes.
Bei kviečia demokratinių valstybių parlamentus raginti savo šalių vyriausybes skelbti papildomų sankcijų Rusijos Federacijai bei Baltarusijos Respublikai, prisidedančiai prie Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, įvedimą.
Seimo nariai ragina demokratines valstybes nedelsiant koordinuotai uždaryti savo oro erdvę bei uostus Rusijos Federacijos lėktuvams bei laivams; ES valstybes nares užtikrinti, kad valstybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims, mėginantiems apeiti ES sankcijas, būtų taikomos antrinės sankcijos; ES valstybes nares ir jų parlamentarus sutelkti didžiausią politinę paramą Ukrainai ir sudaryti sąlygas ES institucijoms imtis veiksmų, kad Ukrainai nedelsiant būtų suteiktas ES šalies kandidatės statusas ir pradėtas derybų procesas.
