Grotuotos durys Panevėžyje veda į Panevėžio Bendruomenių namų rūsį. Tai didžiulis centras, esantis vienu iš kolektyvinės apsaugos statinių, kuriame, esant ekstremaliai situacijai, galėtų glaustis gyventojai. Pagrindinėje salėje, fojė, jų galėtų tilpti keli šimtai, bet saugiausia vieta – salytė rūsyje.
„Yra labai nedidelė patalpa, senoji kino studija, mes ją tebevadiname Jono Čergelio studija, tai ten iki 50 žmonių galime talpinti. Tai mes esame tai numatę ir ten vandens pasiruošę“, – komentavo Panevėžio Bendruomenių rūmų direktorė Sandra Myškienė.
Čia centro darbuotojai jau ir atsargų šiokių tokių, ir įrangos yra sukaupę tam atvejui, jei tektų slėptis.
„Laužtuvus tokius, kūjį. Mes pasiruošėme, kad laikinai, jeigu užgriūtų koks praėjimas ir nebūtų galima praeiti, tai savomis jėgomis, iš vidaus bandytume kažkaip išeiti į tą paviršių“, – kalbėjo Panevėžio Bendruomenių rūmų direktorės pavaduotojas Algimantas Svereckas.
Deja, bet šia saugia patalpa galėtų naudotis tik pusšimtis žmonių, o ir tie patys centro darbuotojai ar meno kolektyvų nariai. Eiliniams panevėžiečiams tektų ieškoti kitų kolektyvinės apsaugos statinių. Jų mieste – 80. Visoje Lietuvoje – 1900 specialiu ženklu, trikampiu, pažymėtų statinių. Nelaimės atveju jų užtektų tik mažiau nei pusei Lietuvos gyventojų.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) sako, kad patalpų prieglobsčiui yra ir daugiau.
„Esame susirinkę informaciją iš Registrų centro apie Lietuvoje esančius rūsius, požemines aikšteles, cokolinius aukštus ir mūsų turima informacija sako, kad šituose objektuose tikrai galėtų rasti priedangą visi Lietuvos gyventojai“, – spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Agnė Bilotaitė.
Bet ar rūsiuose, pusrūsiuose gali būti saugu nelaimės atveju, abejojama.
„Tas pats, kas slėptis miške, oloje, bunkeryje, kurie nėra pritaikyti niekam. Taip, yra tamsu, yra rūsys, yra sienos, bet kad būtų užtikrintos gyvybinės funkcijos, tai ne“, – teigė Panevėžio Bendruomenės rūmų direktorės pavaduotojas Juozas Ragelis.
Ekspertai neslepia, kad kolektyvinės apsaugos statiniai, rūsiai ir požeminiai garažai nuo bombardavimų neapsaugos. Nenumatyti jie ir ilgesnei evakuacijai. Lietuva nuo tokių scenarijų apsaugota.
„Priedangų klausimas nėra numatomas kaip ilgalaikis procesas, kad žmogus, radęs priedangą, joje slėptųsi dvi-tris savaites. Mes kalbame apie momentinį reiškinį“, – pabrėžė PAGD direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.
Sostinėje nemažai žmonių yra daugiabučių gyventojai. Rūsius turi daugelis, tačiau ar slėptųsi juose, dar pagalvotų.
„Taip, po namu yra rūsys. Naudojamas, agurkai stovi“, – sakė vienas kalbintas vilnietis.
Kita moteris komentavo, kad jeigu namas griūtų, po to neišlįstum.
„Kiek girdėjau, nežinau. Mes turime rūsį, bet nenorėčiau ten sėdėti. Nemalonus ten toks kvapas“, – aiškino ji.
Vilniuje yra 233 kolektyvinės apsaugos statiniai. Sąrašas – savivaldybės puslapyje. Savais rūsiais, sandėliukais ar garažais gyventojai turėtų pasirūpinti patys.
„Jeigu turite rūsį, tai ne savivaldybės reikia klausti, ar tas jūsų rūsys yra pritaikytas slėptuvėms. Slėptuvė nėra rūsys su marinuotais agurkais ir pomidorais. Tai nėra slėptuvė“, – sakė Vilniaus savivaldybės atstovas Adomas Bužinskas.
Vyriausybė savivaldybėms nurodė per savaitę inventorizuoti turimas kolektyvinės apsaugos patalpas, rūsius ir garažus. Savivaldybėms priminta ir prievolė kaupti ekstremalioms situacijoms būtinų prekių rezervą. Tokį rezervą turinti sostinė dabar naudoja pabėgėliams iš Ukrainos.
Žmonės aktyviai domisi, kur reikėtų slėptis, kilus pavojui. Vadinamųjų kolektyvinės apsaugos statinių, skirtų žmonių priedangai nelaimės atveju, užtektų 40 proc. šalies gyventojų. Likusieji galėtų slėptis rūsiuose, požeminėse aikštelėse.
Čia galite peržiūrėti LNK video apie tai:
Visiems slėptuvių neįrengs
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius komentavo, kad tokių statinių yra visose savivaldybėse.
„Iš viso daugiau nei 1000. 1900 yra tų statinių. Skaičiuojama, kad talpintų 1,2 mln. piliečių.“
Tam, kad žmonės suprastų apie ką yra kalbama, jis sakė, jog tokie statiniai yra kultūros namai, gimnazijos, didesnės mokyklos.
„Kultūros ir sporto centrai. Tai yra tokie statiniai, kurie šiaip jau savo paskirtimi nėra slėptuvės, jie turbūt neapsaugotų nuo karinės intervencijos ar kažkokios oro atakos. Tai yra kolektyvinės apsaugos statiniai tam kartui, jeigu namuose nesaugu ir nėra kur trauktis.
Tik tiek, kad ne lauke, ne gryname ore, ne kažkur miške, tai tokie statiniai tinka susibūrimams, bet tai nėra slėptuvės, jie negali apsaugoti nuo antpuolio.“
Kalbėdamas, kas būtų su likusiais 60 proc. gyventojų, M. Sinkevičius akcentavo, jog ne visi ir pultų slėptis kolektyvinio saugumo patalpose. Pasak jo, vyrai eitų ginti Tėvynės, o žmonas su vaikais, jeigu turėtų savo butus ar kolektyvinius sodus, nebūtinai slėptų kolektyvinio saugumo statiniuose.
„Aš nesu tikras, kad turėdamas butą ar sodo namelį vežčiau savo vaikus ir žmoną į kažkokios gimnazijos sporto salę ir liepčiau ten sėdėti, nes neva čia saugiau. Greičiausiai ne, čia turbūt reikia turėti omenyje, kad 3 mln. piliečių slėptuvių neįrengsime, bet kalbama apie tuos žmones, kurie yra pažeidžiamiausi.“
LSA atstovas pripažino, kad sąlygos kolektyvinio saugumo statiniuose yra kuklios, tiesiog tai pastatai su sienomis ir stogu.
„Patys turbūt turime daugelis vaikų, žinome, kas yra kultūros centras, kas yra mokykla, ten yra salės kur galima prisiglausti, bet nėra taip, kad kiekvienas gaus po lovą, po dantų šepetėlį, po maisto davinį ir kažkas tai sandėliuoja bei laukia karinio konflikto.
Ne, iš principo tai yra tokia laikina prieglaudos vieta šiltai, saugiai išbūti, bet čia kalba būtų apie kelias paras arba tam tikram laikotarpiui. Jų techninis paruošimas turinio prasme yra labai kuklus.“
Jo teigimu, civilinė sauga yra valstybės deleguota funkcija ir valstybė moka už šios funkcijos atlikimą.
„Ją atlieka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir visos savivaldybės. Šiai civilinės saugos funkcijai per visą valstybę skiriama daugiau nei 2 mln. Eur. Savivaldybėse dirba 70 pareigūnų, o PAGD – apie 30.
Tai šimtas žmonių yra atsakingi už civilinę saugą ir daugiau nei 2 mln. finansavimas per visą valstybę“, – aiškino M. Sinkevičius.
Čia galite peržiūrėti LNK video apie tai:
