Socialiniuose tinkluose Lietuvoje suūžė įvairios versijos, kad galbūt tai surežisuota pačio Kremliaus režimo. Jas keliant susimaišė faktai, ir linksniuotas protestuotojai paskirtas baudos dydis, įtarimus kurstė ligtolinė jos profesinė biografija.
Žinoma yra tai, kad kovo 14-osios vakarą Rusijos pagrindinio kanalo darbuotoja, redaktorė Marina Ovsyannikova bandė nutraukti laidos transliaciją. Ji įsiveržė į studiją, kai laidos vedėja Jekaterina Andreeva prabilo apie sankcijas. Moteris laikė plakatą su užrašu „Ne karui. Sustabdykite karą! Netitėkite propaganda! Čia jums meluoja“. Ji kelis kartus kartojo: „Sustabdykite karą! Jokio karo!“.
Pagal paskutines žinias, jai yra skirta 30 tūkst. rublių (247 eurų) bauda. Ir būtent šis baudos dydis tapo dalies įvairių versijų, kad tai negali būti tiesa, dalimi. Keliantys tas versijas neatkreipė dėmesio į svarbų faktą, kad bauda tai skirta ne už jos pasirodymą televizijos eteryje.
„Bauda yra už tą video, kurį ji paviešino „Instagrame“, o už šitą ji dar nesvarstoma. Centrinis tiriamasis komitetas turi kažką apie tai pasakyti. Ten jau baudžiamoji atsakomybė eina. Čia dar pamatyti reikia. Nes, tiesą sakant, didžioji dalis protestuotojų irgi gauna baudas, arba kelias paras arešto“, – komentavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė.
Politologei nesuprantama atrodo ir versijos, kad esą tai yra Rusijos režimo surežisuota, logika.
„Aš negaliu 100 proc. prisiekti, kad tai yra tikras dalykas, bet aš niekaip negaliu suprasti šito argumento, kad tai FSB arba Putino valdžia sugalvojo. Nes, kiek suprantu, šita žinia medijose Rusijoje buvo visiškai išjungta iš naujienų. Tada kyla klausimas, kam FSB arba Putino valdžiai rodyti, kad yra toks žmogus iš propagandinio kanalo, kuris reiškia nepasitenkinimą?“, – nesupranta D. Jakniūnaitė.
Sureagavome panašiai kaip ukrainiečiai
Profesorė svarstė, kad galbūt čia suveikė, kad Lietuvoje esame nemažai paveikti ukrainietiškos informacinės erdvės.
„Kai skaitau rusus, kurie yra susikūrę įvairius „Telegram“ kanalus, kurie yra išvažiavę, arba šiek tiek kritiškai žiūri, tai jiems, didžiajai daliai, abejonių irgi nekyla. Man atrodo, kad mes esame nemažai paveikti ukrainietiškos informacinės erdvės. Ukrainiečiai labai dramatiškai į tai sureagavo, ir mes tai perėmėme. Tas labai matosi iš feisbuko.
Ukrainiečių argumentai irgi yra emocingi, kad „tai yra propaganda“, „aš negaliu patikėti, kad tai gali vykti“, niekas netiki, kad čia tiesiogiai buvo. Bet kol kas įrodymų, kad buvo kitaip, nėra“, – sakė D. Jakniūnaitė.
Profesorei atrodo suprantama abejonė protestuotojos nuoširdumo dėl jos ligtolinės profesinės biografijos.
„Bet kita vertus, kodėl mes negalime patikėti tuo, man irgi tas yra įdomu. Aš sutinku, kad tai yra įdomus atvejis, yra daug klaustukų, bet mane tas užnešimas į konspiracijas nustebino.
Buvo labai greitas noras negalvoti, kad Rusijoje gali taip įvykti, bet galvoti, kad tai yra sąmokslas, ir susirasti tam argumentų“, – teigė D. Jakniūnaitė.
Pasak politologės, dabartiniu metu Rusijoje jau galima rasti bent tris ar keturias pavardes žmonių, kurie traukiasi iš savo profesijos.
„Iš NTV viena pabėgo, yra dar keletas pavardžių, kol kas nepatvirtintų gandų. (…) Ne taip viešai, bet yra žinių, kad žmonės traukiasi. Tik klausimas, ar ta tendencija išsilaikys. Bet ta informacija vis laša, net iš tokių žmonių, kur gal ir nesitikėtum to, nes jie gi žino, kur dirba.
Kiti sako, kad „aš negaliu išeiti, nes pas mane hipoteka“, tai yra paskola, tėvai, vaikai. Žinoma, norisi, kad žmonės mestų viską, ir nuverstų, bet taip gyvenime nebūna“, – sakė D. Jakniūnaitė.
Susikaupė daugybė nepasitikėjimo ir pykčio
Kitas VU TSPMI dėstytojas, tyrinėjantis informacinius karus, Nerijus Maliukevičius, komentuodamas visą tą įvykį Rusijos 1-ojo kanalo eteryje, konstatavo, kad dabar dar yra labai daug nežinios.
„Bet požiūris į šitą akciją ir jos protestą tik iliustruoja du dalykus: kiek daug apskritai yra susikaupę nepasitikėjimo ir pykčio. Ir visa tai yra rezultatas Putino ilgalaikės politikos, kuriant dezinformacinius pasakojimus ir melagienas, kai nebežinai, kur yra tiesa, o kur yra melas.
Taip pat – Putino operacijos Ukrainoje, kur jau net ir rusų, kurie protestuoja prieš karinę kampaniją, veiksmai priimami su didele doze kritikos, ir iš principo žiūrima, kad ta atgaila yra nepakankama. Ir šito tik daugės“, – teigė N. Maliukevičius.
Pasak eksperto, kalbant konkrečiai apie protestą televizijos eteryje, mūsų stiprybė turėtų būti gebėjime atsiremti į realybę.
„Jeigu yra sakoma, kad buvo ar nebuvo tiesioginė transliacija, tai reikia tą išsiaiškinti. Aš, tiesą sakant, nežinau, kaip buvo tuo konkrečiu atveju. Ir apskritai vieni aiškina, kad nieko Rusijoje tiesiogiai negali būti, bet kiti žiniasklaidos specialistai sako, kad yra tiesioginės transliacijos“, – sakė N. Maliukevičius.
Kalbant apie baudą, pasak jo, taip pat reikia iki galo išsiaiškinti, už ką tiksliai ta bauda skirta.
„Ar bauda buvo paskirta už protestą televizijoje, ar už tą video, kurį ji įrašė ir išplatino? Ir kokios kitos sankcijos už tai jai dar bus? Tas teiginys, kad už tai, ką ji padarė, ji turėjo dingti, arba iš karto būti pasodinta į karcerį, tai irgi reikia suprasti, kad tas vaizdas yra visose pasaulio žiniasklaidos priemonėse. Ir tiek prieš savo, tiek prieš tarptautinę visuomenę, tu negali iš karto pradanginti žmogaus“, – svarstė N. Maliukevičius.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad su Rusijos opozicijos veikėjais visada taip būdavo, kad iš pradžių skiriamos baudos, trumpalaikiai sulaikymai.
„O po to tie žmonės arba nunuodijami, arba nužudomi kai kurie opoziciniai žurnalistai“, – sakė N. Maliukevičius.
Dvi versijos
Apie tai, kas įvyko, pasak politologo, dvi galimos versijos yra banaliai paprastos: arba žmogus nebepakėlė to melo, kurį kūrė, ir kuriame dirbo, ir tiesiog taip išreiškė savo pasišlykštėjimą ir poziciją. Arba, kitu atveju, toliau dirba toje melo industrijoje.
„Bet tada tokius teiginius iš mūsų pusės reikia labai rimtai įrodyti, o ne argumentuoti pykčiu dėl karinės kampanijos Putino Ukrainoje“, – teigė N. Maliukevičius.
Ekspertui neatrodo šioje situacijoje pakankamas argumentas, kad reikia pasižiūrėti, ką prieš tai tas žmogus darė savo profesiniame gyvenime.
„Aš jums tokių biografijų galiu suskaičiuoti net ne ant vienos rankos pirštų. Yra Amerikos žurnalistė, kuri ilgus metus dirbo „Russia Today“, ir po to išėjo iš ten, ir tapo viena garsiausių Rusijos ir Putino dezinformacijos kritikių. Yra mūsų devyniasdešimtųjų metų patirtis.
Per Sausio įvykius kai kurie žurnalistai protestavo sovietinėse Rusijos televizijose, ir neskaitė žinių. Po to kai kurie vėl pakeitė nuomones apie tai. O, jeigu giliau pasižiūrėsime, tai ir pas mus tokių patirčių yra. Tas klausimas, kur žmogus buvo iki tol, – tai yra kažkoks lūžio momentas, ir čia neįlįsi į dūšią“, – sakė N. Maliukevičius.
Trūksta faktų
Tačiau, pasak jo, pilnai suprantamas pasipiktinusių, ypač ukrainiečių, argumentas, kad galbūt atgaila yra nepakankama.
„Bet tai jau yra Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmė. Tikriausiai bus toks požiūris ir į kitus protestuojančius Rusijoje. Bet tada tai neturi kitokiomis sąmokslo teorijomis, o turi būti įrodyta faktais. Jeigu kalbama apie netiesioginį eterį, tai reikia įrodyti, kad eteris yra netiesioginis. Tas pats – ir su visais kitais momentais. Prieš tokią melo industrija galima kovoti tik tokiomis priemonėmis“, – teigė N. Maliukevičius.
Pasak politologo, jeigu į kiekvieną opozicinį protestą bus žiūrima su tokiu įtarumu, tada atrodo, kad apskritai Rusijoje nėra jokios vilties.
„O dabar Jūs man pabandykite paaiškinti argumentą, kodėl Kremliui arba tarkime Surkovui reikėjo tokios melagienos? Turime sau kelti ir tokius klausimus.
Kaip paaiškinti, jeigu ji savo video įraše kviečia į gatves? Įsiklausykite iki pat pabaigos, ji savo video įraše rusus kviečia nepasiduoti, protestuoti prieš karą. Tai yra absoliuti raudona linija Putinui. Žmonės, kurie kviečia į gatves, buvo nuodijami, ir dabar sėdi kalėjime. Aš nežinau, ar ryžtųsi pilkieji kardinolai, polittechnologai, rizikuoti tokiu medijų šou“, – svarstė N. Maliukevičius.
Specialistui kol kas kyla daugiau klausimų, nei jis randa atsakymų.
„Bet, jeigu apibendrintai, deja, dramatiška šitos moters istorija tik iliustruoja, kaip yra dingęs apskritai pasitikėjimas viskuo, kas yra iš Rusijos. Ir net galbūt nuoširdus protestas yra interpretuojamas kaip kažkokia potenciali Kremliaus manipuliacija.
Kitas momentas, tai yra irgi Kremliaus agresijos prieš Ukrainą rezultatas, kad net ir paprastų rusų arba rusų, kurie protestuos prieš karą veiksmai bus vertinamas kaip nepakankama atgaila. Ir bus žiūrima per tą prizmę, kad paprasti rusai nesustabdė to, ką dabar vykdo Putinas“, – sakė N. Maliukevičius.
Jis neatmeta galimybės, kad tas protestas galėjo būti manipuliacija.
„Bet aš taip pat neatmetu galimybės, kad tai galėjo būti nuoširdus protestas, kai jau paprasčiausia šita moteris nebegalėjo toliau tęsti. Net, jei įsiklausytume, jos istorija yra dramatiška: tėvas yra ukrainietis, mama – rusė. Ta vidinė drama, man atrodo, žymiai labiau paaiškina tai, kas atsitiko jos viduje, ir kokių veiksmų ėmėsi, negu nuimti nuo jos subjektyvumą, ir sakyti, kad ji yra žaisliukas Surkovo rankose“, – sakė N. Maliukevičius.
