„Vyksta labai intensyvios užsienio politikos dienos, jos seka viena kitą. Ir džiaugiuosi, kad Lietuvos balsas tarptautinėje bendruomenėje yra girdimas. Mūsų nuomonė yra vertinama. Tai svarbu ne tik mums patiems, bet ypatingai svarbu Ukrainai. Nes esame iškėlę sau tikslą būti Ukrainos balsu ten, kur ji tiesiogiai nedalyvauja, nėra atstovaujama“, – sakė G. Nausėda.
Jis teigė, jog nori aptarti du svarbius įvykius – vienas iš jų – praėjusią savaitę įvykusį neformalų EVT susitikimą Versalyje.
„Šiame susitikime buvo svarstomos gynybos ir energetikos dedamosios. Tai tam tikra naujovė mūsų politinėje dienotvarkėje, ji pagrįsta tuo, kad energetikos srityje mums reikia atmesti visas iliuzijas ir gyventi ir pasirengti gyventi savarankiškai nuo Rusijos energetinių išteklių. Todėl atsparumo šio veiksnio klausimas tampa kertiniu“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.
Šalies vadovas teigė, jog gynybos klausimais „atsiranda tam tikri akcentai, kurie kelia poreikį Europai prisiimti daugiau ir lyderystės, ir savarankiškumo“.
„Tačiau noriu pabrėžti, kad svarstant kaip Europa galėtų atliepti labiau autonominės gynybos politikos poreikius, transatlantinis ryšys ir NATO veiksnys yra absoliučiai nediskutuotinas, neabejotinas. Todėl manau, kad einame teisingu keliu – didiname Europos pasirengimą spręsti gynybos problemos pačiai. Tačiau nekvestionuojant NATO“, – spaudos konferencijoje sakė šalies vadovas.
G. Nausėda kalbėjo, jog Versalyje įvykęs susitikimas iškėlė klausimą – kokias garantijas suteikia Ukrainai.
„Taigi, šioje vietoje noriu pasidžiaugti, kad Ukrainai durys į ES yra atveriamos, EK yra įpareigota pateikti savo nuomonę dėl Ukrainos narystės ES. Tačiau kaip jūs puikiai žinote, susitikimas ir diskusijos šiuo klausimu užtruko bene 5 valandas. Turiu jums pasakyti, kad šį kartą turbūt Lietuva buvo tas „blogasis vaikinas“, kuris pratęsė diskusijas bent porai valandų“, – pasakojo G. Nausėda.
Zelenskis derybose išreiškė mintį, kurią pamiršti būtų nedovanotina
Prezidentas taip pat aptarė antradienį įvykusį JEF susitikimą Londone. Jame nuotoliu buvo bendraujama ir su Ukrainos prezidentu, sakė G. Nausėda.
„Ir čia Ukrainos klausimas taip pat buvo svarbus. Mes turėjome tiesioginę galimybę bendrauti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Jis išreiškė mintį, kurią pamiršti būtų nedovanotina – „gindami mus, padėdami mums apsiginti, jūs ginatės patys“.
Manau, kad vis dar mums trūksta to bendro visuotinio suvokimo, kad šiandien Ukrainos kova už laisvę yra mūsų kova už laisvę. Ir kuo greičiau visi ir abejojantys tuo supras, tuo greičiau mes pajudėsime spręsdami nepaprastai svarbius klausimus visos Europos saugumo klausimus“, – kalbėjo prezidentas G. Nausėda.
Stebina abejingumas infliacijai
Paklaustas, kaip vertina Lietuvos pasirengimą pokyčiams, kurie atsiras ekonomikoje dėl karo, šalies vadovas pažymėjo, kad reformos, kurios buvo užsibrėžtos, turi būti toliau įgyvendinamos, tačiau šalies vadovą stebina abejingumas infliacijos tematikai.
„Tikrai Lietuva neturėtų ieškoti priežasčių, kodėl mums reikėtų atidėti tai, ką ir taip jau ilgus metus atidėliojome. Tai yra švietimo, sveikatos apsaugos sistemos reformos.
Tačiau man neramu ir net šiek tiek stebina abejingumas infliacijos tematikai. Dar ir šiandien, prieš ateidamas į šį susitikimą, pasižiūrėjau, ką padarė kitos ES valstybės infliacijos pasekmių švelninimo prasme.
Absoliuti dauguma pereina jau prie antrojo infliacijos pasekmių švelninimo paketo. Tuo tarpu mes sakome: „kad palaukite, dar truputį anksti, dar palauksime porą trejetą savaičių, ir tada galbūt kažką nuspręsime“, – kritikavo G. Nausėda.
Prezidentas priminė, kad už poros trejetos savaičių ir šildymo sezonas pasibaigs.
„Tai mes apsimesime, kad šildymo sezonas prabėgo nejuntamai ir be jokių pasekmių žmonėms?“, – klausė G. Nausėda.
Prezidentūros užsakymu buvo atlikta visuomenės nuomonės apklausa, kuri parodė, kad 90 proc. Lietuvos žmonių jaučia infliacijos pasekmes, ir lygiai tiek pat galvoja, kad valstybės institucijos daro nepakankamai, kad kompensuotų infliacijos padarinius.
„Man atrodo, kad atsakymas yra akivaizdus, mes turime pagaliau rasti savyje valios imtis tų sprendimų. Galima diskutuoti dėl konkrečių sprendimų (…), bet kuomet atmetami vieni sprendimai, ir nepasiūloma nieko mainais, atleiskite, tai yra nelabai konstruktyvios politikos pavyzdys“, – sakė G. Nausėda.
Teigė esąs atviras siūlymams
Dėl infliacijos pasekmių mažinimo šalies vadovas yra pasiryžęs laukti ir pačių politikų pasiūlymų.
„Galimas dalykas, kad bus grįžta prie siūlymų, kuriuos ir mes pateikėme. Juo labiau, kad vienas iš mūsų siūlymų dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo ir praėjo, nors ir gana sunkiai. Man bus labai įdomu pažiūrėti į antrąjį balsavimą šiuo klausimu“, – teigė G. Nausėda.
Pasak jo, dabartiniu metu reikėtų suvokti vieną svarbų dalyką, su pačia infliacija mes kovoti negalime.
„Infliaciją lemia tokios priežastys, kurių čia, Lietuvoje, instrumentų reikšmingai paveikti ją neturime. Neturime monetarinės politikos, kurią galėtume panaudoti infliacijos stabdymui.
Mokesčių politikoje rezervai taip pat yra riboti. Galime suteikti lengvatinius tarifus, tačiau tai reikštų tam tikrą biudžeto pajamų netekimą, o, svarbiausia, vargu bau, ar tai persiduos galutinėms kainoms (…). Todėl turime galvoti, kaip galime kompensuoti augančią infliaciją.
Mūsų pasiūlymas buvo nukreiptas būtent į tai. Jis buvo labai kryptingas, orientuotas ne tik, kaip pavyzdžiui, nulinis PVM tarifas šildymui – ir į turtingas, ir neturtingas šeimas. Jis buvo nukreiptas į pažeidžiamiausias visuomenės grupes, mūsų pensininkus, vaikus auginančias šeimas“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas teigė esąs atviras ir kitiems siūlymams.
„Šiandien neturėtų būti jokios priemonės tabu, tame tarpe ir gal tokios priemonės, kurias anksčiau nurašydavome, ir sakydavome, kad jos gal netradicinės, kad neduos to efekto. Šiandien žmonėms reikia mūsų realios pagalbos, nes tai yra ne tik ekonominis ar socialinis klausimas.
Šiandien tai yra nacionalinio saugumo klausimas. Žmonės, kurie mato valstybės rūpestį jais, tikrai supras pavojaus valandą, kad ir valstybei reikia padėti“, – sakė G. Nausėda.
Dėl dujų ir elektros kainų, pasak valstybės vadovo, yra skaudus klausimas.
„Mes jau nelabai turime rezervų paveikti pačią elektros ir dujų kainą, nes tie rezervai buvo panaudoti. Kaip jūs žinote, buvo išdėstyta. Bet, kuo toliau kainos auga, tuo mažiau bendrovės, tiekiančios, gali prisiimti šitą naštą ant savo pečių.
Štai kodėl tiesioginė įtaka kainoms šiandien yra mažiau paveiki, ir mes turime mažiau galimybių sustabdyti beįsisukančią infliaciją, turime kompensuoti jos padarinius“, – teigė G. Nausėda.
Klausimas dėl humanitarinių koridorių Ukrainoje užtikrinimo
Į klausimą apie Lenkijos siūlymą Ukrainoje steigti ginkluotą NATO humanitarinę misiją valstybės vadovas atsakė, kad visi pasiūlymai šiandien yra svarstytini.
„Juo labiau, kad mes matome, kad humanitarinių koridorių klausimas sunkiai sprendžiamas. Galime kalbėti ir apie žydruosius šalmus ir kitus dalykus, bet vis dėlto turime pripažinti, kad čia kalbame apie mandatą, įgaliojimus ir pasiryžimą užtikrinti humanitarinių koridorių egzistavimą“, – sakė G. Nausėda.
Pasak prezidento, jeigu tai nėra įmanoma atlikti tradicinėmis formomis, galima kalbėti ir apie netradicines.
„Nes šiandien susiduriame su humanitarine katastrofa dėl vienos iš pusių nepasirengimo, nenoro arba net atviro tyčiojimosi iš žmonių, suvokiant, kad jų padėtis tokiuose miestuose kaip Mariupolis yra tragiška“, – teigė G. Nausėda.
Mato vizitų į Ukrainą prasmę
G. Nausėda teigė, jog mato prasmę vizitų į Ukrainą. Jis priminė, jog su Lenkijos prezidentu Kijeve lankėsi paskutinę dieną prieš Rusijos pradėtą invaziją.
„Manau, kad reikėtų planuoti tokius vizitus kartu su kitų valstybių prezidentais. Esu pasirengęs tai padaryti. Bet lygiai taip pat puikiai suprantu, kad be palaikomųjų vizitų yra labai svarbūs renginiai, kur telkiama parama Ukrainai. Šiandien mes matome didelę prasmę telkiant viešąją nuomonę vakaruose, politikų valią vakaruose, tai mums sekasi, nepabijosiu to žodžio, gana gerai. Geriausias įvertinimas yra tas, kuris ateina iš pačios Ukrainos“, – teigė G. Nausėda.
Anksčiau šią savaitę Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrai pirmininkai vyko į Kyjivą ir susitiko su šios šalies vadovu V. Zelenskiu. Jis pakvietė atvykti ir kitus Vakarų lyderius.
„Kviečiu visus Ukrainos draugus į Kyjivą. – pareiškė Ukrainos prezidentas „Telegram“ kanale. – Tiesa, čia gali būti pavojinga, nes mūsų dangus nėra užvertas Rusijos raketoms ir kariniams lėktuvams.“
Apie Ukrainos europines perspektyvas
Paklaustas, kas šiandien Ukrainai vis dar trukdo patekti į ES, prezidentas atsakė, kad kandidatės statusas Ukrainai galėtų būti suteiktas.
„Bet reikia dar įveikti dar likusius skepticizmo likučius ES. Mes tikrai neduosime ramybės, ir mes prie šito klausimo toliau grįšime.
Ir žinote, mano optimizmą palaiko tam tikros nesenos istorijos paralelės. Aš pats buvau liudininkas, kaip Berlyne griuvo Berlyno siena. Netiesiogine to žodžio prasme – mastymo siena.
Šeštadienį nuvykau į Berlyną susitikti su Vokietijos kancleriu. Tomis pačiomis dienomis buvo pereita nuo nepardavimo arba netiekimo Ukrainai politikos prie ginklų tiekimo Ukrainai politikos. Tai įvyko ne per dvi–tris savaites ar mėnesius. Tai įvyko valandų bėgyje“, – pasakojo G. Nausėda.
Pasak prezidento, šiandien gyvename tokiame pasaulyje, kuomet vakarykščiai principai ir suvokimai kaip sniegas tirpsta.
„Ir tirpsta daug greičiau negu tikimės. Manau, kad ir šitas klausimas galėtų būti tokios Berlyno sienos arba sniego tirpimo pavyzdžiu. Ir kartu su ukrainiečiais galėtume pasidžiaugti, kad nusiuntėme dar stipresnį signalą dėl jos perspektyvų ES“, – sakė G. Nausėda.
