„Šiuo metu vyksta 21 karo diena. Tai yra 21 karo diena, kurios metu Europa ne tik kovoja už savo laisvę, bet stengiasi apginti ir visą Europą. Kadangi Putinas nesustos Ukrainoje. Jo planai yra dideli. Tai yra pakenkti Europos demokratijai, atkurti nacistinę Rusijos imperiją“, – per spaudos konferenciją teigė P. Beshta.
Pasak jo, visi Rusijos kariuomenė mobilizuota, ir išsiųsta kovoti su Ukraina.
„Prie teritorinių apsaugos padalinių prisijungė daugiau negu 100 tūkst. ukrainiečių. Prie tarptautinio legiono jungiasi žmonės iš užsienio, ir šiuo metu yra prisijungę daugiau negu 20 tūkst. užsienio kovotojų iš 52 skirtingų pasaulio valstybių“, – kalbėjo P. Beshta.
Ambasadorius išvardino Rusijos patirtus praradimus: daugiau kaip 13,8 tūkst. žuvusių Rusijos karių, 84 lėktuvai, 108 malūnsparniai, 430 tankų, 1375 šarvuotos mašinos, 43 priešlėktuvinės gynybos sistemos.
Į nelaisvę paimta 700 rusų. 31 bataliono lygio taktinė grupė buvo sunaikinta.
„Rusijos kariuomenė ir toliau atakuoja Ukrainą. Puola iš Šiaurės, iš Baltarusijos teritorijos, iš okupuotų Donbaso žemių, taip pat iš jūros ir laivų“, – sakė P. Beshta.
Ambasadorius konstatavo, kad Rusijai nepavyko įgyvendinti savo plano užimti Ukrainą ir Kijevą arba kitus didžiuosius miestus per tris dienas.
„Šiuo metu nėra užimto nei vieno didelio miesto, išskyrus Chersoną“, – teigė P. Beshta.
Kalbėjo apie tarptautinės teisės pažeidimus
Pasak ambasadoriaus, Rusija ir toliau kelia grėsmę dėl savo atominės ginkluotės visai Europai, ir toliau grubiai pažeidžiama tarptautinė bei tarptautinė humanitarinė teisė.
„Kovo 11 dieną Jungtinėse Tautose buvo patvirtinta, kad Rusija naudojasi uždraustomis karo priemonėmis tankiai apgyvendintose žmonių teritorijose. Jau 21 diena kaip rusai naudojasi savo jėga ir savo pajėgumais puldami taip pat ir tankiai apgyvendintus gyvenamuosius rajonus bei mūsų infrastruktūrą“, – kalbėjo P. Beshta.
Ambasadorius informavo, kad daugiau negu 800 balistinių raketų jau nusileido į Ukrainos žemę.
„Tai yra brutalusis putinizmo veidas. Jie žudo moteris, vaikus, naudojasi jais kaip gyvaisiais skydais, griauna mūsų infrastruktūrą. Putinas tą padarė Grozne, Sirijoje, o dabar su tuo susiduria Ukraina“, – sakė P. Beshta.
Humanitarinės sąlygos šalyje sudėtingos
Pasak ambasadoriaus, to pasekmė yra labai sudėtingos humanitarinės sąlygos Ukrainoje.
„Didžioji tragedija šiuo metu vyksta apsuptame Mariupolio mieste, kuriame šiuo metu yra žuvę jau daugiau negu 2 tūkst. civilių gyventojų“, – sakė P. Beshta.
Ambasadorius informavo, kad per šias 21 dieną Rusija yra sunaikinusi arba pakenkusi daugiau negu 3,5 tūkst. civilinės infrastruktūros objektų, tarp kurių – 400 švietimo įstaigų, 111 ligoninių, daugiau negu 1,5 tūkst. gyvenamųjų pastatų, 28 religinės paskirties pastatai.
„Ukrainiečiai ir toliau praranda savo namus. Ir, pagal naujausius paskaičiavimus, jau iš Ukrainos išvyko daugiau negu 2,7 mln. gyventojų. Ir 1,8 mln. žmonių yra likę be gyvenamosios vietos šalies viduje“, – teigė P. Beshta.
Karas turi ir ekonominę kainą
Pasak ambasadoriaus, Ukrainai skubiai reikalinga įvairiausia humanitarinė pagalba.
„Žala, padaryta Ukrainos ekonomikai, šiuo metu siekia 530 mlrd. JAV dolerių“, – teigė P. Beshta.
Ambasadoriaus teigimu, karas, kurį šiuo metu Rusija vykdo Ukrainoje, kenkia ne tik pačiai Ukrainai, bet ir pasaulio saugumo struktūrai.
„Ukraina eksportuoja 10 proc. visų pasaulio grūdų, 16 proc. kukurūzų ir ženklią dalį saulėgrąžų aliejaus. Šiuo metu, dėl vykstančio karo, yra sustabdyta visa eksportinė veikla “, – vardijo P. Beshta.
Siekia šalies kandidatės į ES statuso
Pasak ambasadoriaus, eina jau 21 diena, kai visas pasaulis, taip pat ir Lietuva, ir toliau izoliuoja Rusiją.
„Kovo 21 dieną Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją dėl Rusijos šiuo metu vykdomo karo. Mes sveikiname visas pastangas atvesti Rusiją prie teisingumo vartų, kadangi šiuo metu vyksta daugybė tarptautinės teisės, tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, kurie visi turi būti registruojami, o vėliau pateikti tarptautinėms instuticijoms“, – sakė P. Beshta.
Jis pažymėjo, kad tuo metu, kai Ukrainoje kiekvieną dieną miršta ir civiliai, ir kariškiai, jie taip pat kiekvieną dieną tęsia savo kovą, siekdami tapti valstybe kandidate į Europos Sąjungą.
„Ukraina labai daug investuoja į Europos saugumą, o mes taip pat tikimės, kad Europa irgi investuos į Ukrainą, suteikdama valstybės kandidatės statusą.
Esame dėkingi savo partneriai, ypatingai užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, kuris vakar buvo Lvivo mieste, aplankė mūsų užsienio reikalų ministrą. Tai buvo pirmas užsienio valstybės užsienio reikalų ministro vizitas karo metu Ukrainoje“, – sakė P. Beshta.
Apie sankcijas
Ambasadorius pažymėjo, kad „Rusijai tęsiant savo žvėriškus veiksmus prieš civilius, infrastruktūrą“ Ukraina ragina pasaulį plėsti sankcijų sąrašą.
„Dabar norėčiau išvardinti šiuos žingsnius: paskelbta nekovojimo zona virš Ukrainos, Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sustiprinimas ir karinių lėktuvų suteikimas Ukrainai, visų Rusijos bankų, įskaitant „Sberbank“, atjungimas nuo tarptautinės SWIFT sistemos, pilnas prekybinis embargo Rusijai, įskaitant prekybą nafta ir dujomis“, – sakė P. Beshta.
Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu, net ir vykstant karui, kiekvieną dieną Europa Putinui už naftą ir dujas sumoka apie 1 mlrd. JAV dolerių, kurie yra skiriami tankų, lėktuvų, raketų įsigijimui ir tolesnei karo veiklai.
„Privalome uždaryti visus jūrų uostus jų laivams ir taip pat jų prekėms“, – teigė P. Beshta.
Jo vertinimu, po visos šitos brutalios atakos prieš Ukrainą vienintelė išeitis yra tik pilna Rusijos ir Europos deputinizacija.
„Naudodamasis šia proga norėčiau paskatinti visas Lietuvos kompanijas nustoti bendrą veiklą su Rusija“, – sakė P. Beshta.
Pasak ambasadoriaus, šita putinistinė agresija turi būti sustabdyta Ukrainos žemė.
„Nes, jeigu ši agresija nebus sustabdyta Ukrainoje, Putinas eis toliau, ir puls kitas Europos valstybes“, – teigė P. Beshta.
Derybos – kol kas be rezultatų
Paklaustas apie derybas su Rusija, ambasadorius informavo, kad jos vis dar vyksta. Šiuo metu vyksta ketvirtas derybų raundas.
„Kalbamasi įvairiais klausimais, įskaitant humanitarinių koridorių atidarymą, taip pat pilną ugnies nutraukimą. Tačiau šiuo metu dar neturime jokių rezultatų“, – sakė P. Beshta.
