„Manau, kad Lietuvos Seimas lygiai taip pat gali jungtis prie Estijos parlamento, galbūt paraginti ir kitus parlamentus daryti tą patį“, – Eltai antradienį sakė ministras.

Kaip teigė valdančiajai daugumai priklausančios konservatorių partijos lyderis, Lietuva panašų žingsnį dėl neskraidymo zonos paskelbimo Ukrainoje jau yra žengusi.

„Praėjusią savaitę Lietuva inicijavo Jungtinėse Tautose kreipimąsi į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą su tokių pačiu klausimu. Mūsų ambasadorius parengė ir pristatė poziciją. Saugumo Taryba yra ta institucija, kuri gali priimti sprendimą dėl neskraidymo zonos ir paskirti kuriai nors valstybei tai įgyvendinti. Tačiau Rusija yra viena iš Saugumo Tarybos narių, ji tokius sprendimus vetuoja ir jiems nepritaria. Net dėl humanitarinių priežasčių“, – teigė politikas.

Estijos parlamentas pirmadienį oficialiai paragino Jungtinių Tautų valstybes nares virš Ukrainos paskelbti neskraidymo zoną. Taip Estija tapo pirmąja tai padariusia NATO nare.

„Riigikogu (Estijos parlamentas) reiškia savo paramą Ukrainos gynėjams ir žmonėms jų kovoje su neteisėtą karą pradėjusią Rusijos Federacija ir ragina parodyti visapusišką paramą Ukrainai jos kare dėl laisvės, suverenumo ir teritorinio vientisumo. Raginame visas JT valstybes nares imtis skubių žingsnių, kad virš Ukrainos būtų paskelbta neskraidymo zona ir būtų išvengta didelių civilių aukų“, – sakoma Estijos parlamento pranešime.

Estijos parlamentas taip pat paragino „nedelsiant paskelbti visapusišką prekybos embargą Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai“ bei „uždaryti savo oro erdvę ir uostus Rusijos Federacijos lėktuvams ir laivams“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau kurį laiką prašo Jungtinių Valstijų ir kitų Vakarų sąjungininkų virš Ukrainos paskelbti neskraidymo zoną. Tačiau JAV prezidentas Joe Bidenas ir NATO atmeta tokią galimybę, sakydami, kad tai įtrauktų juos į konfliktą.