Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pažymėjo, kad didinant šalies gynybos finansavimą labai svarbu bus užtikrinti tvarius pajamų šaltinius ir suteikti parlamento komitetams suteikti teisę vykdyti parlamentinę Krašto apsaugos ministerijos (KAM) išlaidų kontrolę, ką, jo teigimu, numatoma įteisinti komiteto taip pat apsvarstytais Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimais.

Dar, pasak M. Majausko, reikės užtikrinti, kad papildomai lėšų būtų skiriama tiek, kiek iš tikrųjų reikia deklaruotam gynybinių pajėgumų didinimui pasiekti.

„Jau turime pasiekę mūsų įsipareigojimą partneriams NATO, kad finansavimas gynybai būtų ne mažiau kaip 2 proc. punktai nuo BVP. Viskas virš tų 2 proc. turi būti aiškiai pagrįsta realiu poreikiu, ir Krašto apsaugos ministerija tą pagrindė“, – Seimo tribūnoje sakė M. Majauskas.

Taip pat pasisakęs Darbo partijos frakcijos narys Artūras Skardžius didinamą biudžetą gynybai pavadino „istoriniu įvykiu“ ir pabrėžė, kad atsakingą ir efektyvų papildomų lėšų panaudojimą bus privalu atidžiai kontroliuoti.

„Visus, labai aktyviai remdamas šį finansavimo procentą ir tuos papildomai skiriamus šimtus milijonų, kaip Audito komiteto narys, kviečiu aktyviai kontroliuoti, sukurti kontrolės mechanizmą, kad tai netaptų kažkam kažkokiu pasipelnymo šaltiniu“, – teigė A. Skardžius.

Skubos tvarka svarstomame Finansų ministerijos parengtame įstatymo projekte siūloma Finansų ministerijai suteikti teisę skolintis valstybės vardu Lietuvos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti – užtikrinti iki 2,52 procento BVP pagal 2021 metų gruodžio 22 d. Finansų ministerijos BVP prognozes Lietuvai.

Jam pritarus, išlaidos krašto gynybai šiais metais papildomai augtų net šiek tiek daugiau – iki 298 mln. eurų.

Finansų ministerija skolintųsi pagal faktinį Krašto apsaugos ministerijos nurodytą būtiną poreikį. KAM už šias lėšas numato įsigyti papildomos ginkluotės, karinės įrangos, šaudmenų, kibernetinio saugumo stiprinimo įrangos.

40,4 mln. eurų iš šios sumos būtų skiriama priimančios šalies paramai – karinėms stovykloms, kuriose pavyktų apgyvendinti 2400 užsienio karių, įrengti ir reikalingam inventoriui nupirkti.

Iš likusių 257 mln. eurų, pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, 158 mln. eurų būtų skiriami ginkluotei, 66 mln. eurų – šaudmenims įsigyti, 10 mln. eurų – kibernetiniam saugumui, 21 mln. eurų – kitoms reikmėms (šarvinėms liemenėms, ryšio įrangai, medicinos priemonėms ir kt.).

Šiuo metu įstatyme KAM numatyti asignavimai 2022 metams siekia 2,05 procento BVP pagal 2021 metų gruodžio EBPO BVP prognozę Lietuvai ir sudaro 1 201 mln. eurų.

Po to, kai Rusija ankstų vasario 24-osios rytą pradėjo agresyvų ir tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą, Lietuvos politikai ėmė kalbėti apie galimybę didinti Lietuvos išlaidas gynybai iki 3 proc. BVP. Tam iš esmės neprieštarauja nei Prezidentūra, nei parlamentinės Seimo partijos.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Dalintis
Nuomonės