„Žinant ir prieš tai istoriją, kokia buvo, ir žinant net ir dėl to, kas buvo susitarta, niekas nevyko, ypač kas susiję su ugnies nutraukimu arba su koridoriais, kurie yra gyvybiškai svarbūs. Šiandien turėtų 10 veikti, tarp jų net nėra įvardintas koridorius į Mariupolį, kur yra humanitarinė katastrofa. Labai nesiplėsdamas, atsargiai vertinčiau tą optimizmą“, – akcentavo jis.
Vakarų šalių bandymai derėtis irgi atrodo nesėkmingi – Prancūzijos prezidentui ir Vokietijos kancleriui taip ir nepavyko įkalbėti Vladimiro Putino baigti karo Ukrainoje. Pasak jų, atrodo, kad V. Putinas neketina sustoti. Ar šiuo klausimu galėtų padėti Izraelis ir Turkija, kurie yra svarbūs tiek NATO partneriai, tiek ir Rusijos draugai?
„Manau, kad teoriškai, o, ko gero, ir praktiškai taip, kadangi yra visiškas neutralumas. Izraelis yra pabrėžtinai neutralus, neprisijungęs prie sankcijų, taip pat turi puikius santykius su Zelenskiu ir dėl jo tautybės, ir galbūt dėl kitų priežasčių.
Turkija, nors ir NATO narė, bet tikrai turi tokius pragmatiškus santykius, nes draugiškais pavadinti galbūt būtų per stipru. Neseniai tas organizuotas susitikimas Antalijoje parodė tas pastangas, kad gali padaryti, abi pusės pasitiki. <...>. Taip, jie tikrai gali pamėginti kažkiek padėti spręsti šitą aklavietę, kadangi ji kol kas taip ir turėtų vadintis.“
Volodymyras Zelenskis dar kartą paragino Vakarus paskelbti neskraidymo zona dangų virš Ukrainos, mat gali būti pakenkta ir NATO aljanso narėms, tačiau, anot L. Linkevičiaus, tai yra sudėtingas klausimas.
„Kuo toliau, tuo labiau darosi moraliai labai nepatogus. Visi mato, kai vidury Europos yra naikinama valstybė, kai žūva civiliai, vaikai ir visos mūsų organizacijos <...> tai tiesiog stebi. Atrodo, jūs čia pakovokite, bet tas „pakovokite“ ir už mus, kad mums nereikėtų. Tai skamba tikrai savotiškai.
Įvertinus visas tas rizikas, man atrodo, tas režimas tikrai yra nusiteikęs eiti va bank. Labai atsargiai reikia komunikuoti, nes tie kartojimai be sustojimo, kad NATO tikrai nesikiš, ten tikrai nebus karių ir ten nedalyvaus, tai jei manė, kad nuramins, tiesiog dar labiau padrąsino. Išvertus į žmonių kalbą, darykite ką norite, mes ten nesikišime“, – aiškino buvęs užsienio reikalų ministras.
Paklaustas, ar cheminė ataka būtų raudona linija, tikino, kad tų raudonų linijų jau buvo ne viena.
„Bet dabar, jeigu kalbėtume apie grėsmės plėtrą už Ukrainos ribų, kur kabintų jau Europą, tai būtų ir kažkokia branduolinė, nebūtinai ataka, bet gali būti avarija, teroristinis aktas. Atkreipkime dėmesį, jeigu Rusija pradeda apie kažką kalbėti, kad gresia kažkokie pavojai, tai galima daryti išvadą, jog jie patys ruošia būtent tą pavojų. Taip yra ne kartą buvę. Kai jie kalbėjo apie galimą teroro aktą Černobylyje, kur būtų sudėtingos pasekmės ir kabintų Europos valstybes.
Paminėčiau ir tuos paramos konvojus. Jeigu NATO pajėgos gabentų, buvo jau tokių užuominų, kad tai bus teisėtas taikinys ir būtų jau tiesioginė konfrontacija. Tas grasinimas atsirado po to, kai mes patys pradėjome samprotauti dėl tų lėktuvų. Kaip čia būtų grėsmė ir kaip nereikėtų to daryti, nors kai pagalvoji, lėktuvas yra labai svarbus ginklas, bet „Stinger“, „Javelin“, kurie numuša tankus, <...>, tai irgi ginklas. Koks tada skirtumas?“, – svarstė L. Linkevičius.
Vis dėlto, pasak jo, kai buvo pradėta taip samprotauti, Rusija nusprendė pagrasinti ir konvojams.
„Pasižiūrėti, kokia bus reakcija. Todėl čia yra režimas, kuris visiškai nepaiso ir sankcijų, kurios jau bus, paiso tik kietus argumentus ant žemės, paremtus jėga. Karinė parama turėtų būti suteikiama daug sparčiau Ukrainai. Aišku, ji suteikiama, daugiau negu buvo ir tikrai rezervų yra, bet turėtų būti teikiama daug sparčiau ir daug intensyviau.“
Visiškai šalia Lenkijos sienos krito Rusijos raketos, tačiau ar 5 NATO straipsnis būtų pasitelkiamas, jeigu tokia raketa „netyčia“ pataikytų į kurią nors aljanso šalį?
„Matote, tas 5 straipsnis neatsiranda automatiškai, reikia ir politinio sprendimo, ir visų 30 narių sutarimo. Tai čia galėtų būti įvairių samprotavimų. Daliai turėtų atrodyti, kad tai jau yra „tai“, o kažkas gal manytų, kad gal dar ne. Tai čia irgi testavimas ir aš manau, kad visiškai galima panašių dalykų laukti.
Kol kas tikrai mūsų to ryžtingumo tikrai per mažai, nors ir buvo pastangų. Ne tik karinės paramos, bet ir pačios sankcijos tikrai ne iki dugno išsemtos, kaip buvo sakyta, yra rezervų. <...>. Kai matai, kad už tave žūva kiti, nežinau, ar čia tas skaičiavimas yra vietoje.“
L. Linkevičius pasidžiaugė, kad Hagos tribunolas renka medžiagą, todėl susimąstyti turėtų tie, kurie davė tam tikrus įsakymus, bet jiems turbūt jau prarasti nelabai ką yra.
„Bet tie, kurie patys veliasi į visa tai ir vykdo tuos nusikaltimus, tai būtų sudėtinga patikėti, kad jie buvo suklaidinti. Sakykime, pamatė, kad nėra ten tų fašistų ir senyvų žmonių, moterų ir vaikų „denacifikuoti“, matyt, nelabai ir pavyks. Pagaliau nėra ir tų gėlių, kurių čia laukė „išvaduotojai“ iš „nacių“ priespaudos. Tai jie turėtų dar laiko susimąstyti ir sustoti, nes jie bus nusikaltimų dalyviai ir bylos turėtų būti jiems visiems.“
Buvęs užsienio reikalų ministras sako, kad Putino planą pakeisti galėtų dar neišnaudoti svertai.
„Stipresnė karinė parama ir reiktų galvoti apie tą įsikišimą, nors ir nebūtinai maksimalų. Manyčiau, kad reiktų kreiptis į karinę vadovybę ir kad būtų sprendimas, jog pateiktų pasiūlymus, kaip, pavyzdžiui, apsaugoti branduolinius objektus, kaip apsaugoti humanitarinius koridorius“, – teigė jis.
Taip pat siūlė politikams nebedaryti pareiškimų, kad NATO tikrai nesikiš.
Visą LNK video apie tai galite peržiūrėti čia:
