„Turbūt nelabai galėčiau komentuoti visų niuansų, tačiau čia galioja bendras principas: viešųjų finansų skaidrumas, ypač Ukrainos karo kontekste. Ypač turint omenyje, kad šalia tikrai poreikis yra ir kitoms sritims“, – „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.

„Ir tikrai tas skaidrumo reikalavimas yra logiškas ir jis atitinka būtent žmonių poreikį ir didina žmonių pasitikėjimą valstybės institucijomis“, – pridūrė ji.

Vis dėlto I. Segalovičienė sutinka, kad finansavimo krašto gynybai skaidrumas turi būti užtikrinamas taip, kad priešiškos valstybės negalėtų šia informacija pasinaudoti savo naudai.

„Skaidrumo klausimai turėtų būtų atliekami taip, kad būtų išvengta šios rizikos“, – akcentavo prezidento patarėja.

ELTA primena, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas taip pat teigė, kad didinant lėšas krašto gynybai turėtų būti užtikrintas ir šių lėšų panaudojimo skaidrumas.

Vasario 24 d. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą valdantieji prakalbo apie spartesnį gynybos finansavimo didinimo ir valstybės biudžeto tikslinimo poreikį.

Seimas po pateikimo bendru sutarimu yra pritaręs valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo projektui, sudarančiam sąlygas valstybės vardu skolintis papildomas lėšas šalies saugumui ir gynybai stiprinti. Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės teigimu, papildomos lėšos padės užtikrinti, kad reikalingi projektai būtų pradėti įgyvendinti jau dabar.

Įstatymo projekte siūloma patikslinti nuostatą, suteikiančią teisę Krašto apsaugos ministerijos asignavimus atitinkamai numatyti ne iki 2,05, kaip buvo pirminiame biudžeto projekte, bet iki 2,52 procento bendrojo vidaus produkto.