Toks pavedimas bendru sutarimu priimtas Klaipėdos miesto taryboje. Jį pateikė tarybos narė Nina Puteikienė.
„Šį pasiūlymą parengiau atsižvelgdama į daugybės gyventojų siūlymą ir susirūpinimą“, – sakė politikė.
„Pasiekė draugijos panašus raštas, kuriame detaliai kalbama apie paveldinius statinius. Gyvename Klaipėdos mieste, kuris iš esmės yra miestas-tvirtovė, turime citadelę – Klaipėdos piliavietę, turime bastėją. Net žmonės kalba apie fortą, kur įrengtas Jūrų muziejus, ten irgi yra poternos ir apsauginis griovys“, – sakė N. Puteikienė.
Į savivaldybės administraciją, merą tokiu pačiu klausimu kreipėsi Klaipėdos miestiečių draugija, prašydama inicijuoti esamų slėptuvių sutvarkymą ir kitų požeminių objektų pritaikymą civilinei saugai.
Administracijai duotos kelios užduotys – išanalizuoti civilinės saugos slėptuvių situaciją Klaipėdos mieste, įvertinus jų būklę skirti reikiamą finansavimą slėptuvėms remontuoti, įrangai ir aprūpinimui karinės krizės atveju.
Taip pat nurodyta įvertinti galimybes slėptuvių paskirčiai pritaikyti kitus statinius. Savivaldybė su Civilinės saugos departamentu turės įvertinti daugiabučiuose namuose esančių rūsių panaudojimo slėptuvėms galimybes, atlaisvinti rūsius ir surengti gyventojams civilinės saugos mokymus.
Tokie siūlymai pateikti atsižvelgiant į Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje ir galimas grėsmes Lietuvai.
„Mes sutinkame, kad tą klausimą reikia išanalizuoti, siūlyčiau pritarti. Darbo grupė tam klausimui sudarinėjama, bet terminas trumpokas, įvertinus, kad yra daugiau pirmaeilių terminų, kur civilinės saugos specialistai telkiami. Patys suprantame, matome problemą, girdime gyventojų poziciją“, – sakė administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
Klaipėdos miesto taryba vis dėlto įpareigojo visiems aktualią informaciją pateikti iki balandžio 1 dienos.