„Buvo net toks komentaras, kurį labai daug kas citavo. Mano pažįstamo, tarptautinio eksperto Danieliaus Želigovskio, kuris parašė savo tviteryje, kad tokiu būdu Rusija parodė vidurinį pirštą JAV, visai NATO ir Vakarų bendruomenei. Čia cituoju jo posakį iš tviterio.

Ko gero, čia signalas buvo visiems Vakarams, ne vien tik Lenkijai, kad žiūrėkite dėl ginklų tiekimo, dėl pabėgėlių priėmimo, tačiau nėra vienareikšmiško vertinimo. Tai daugiau buvo visgi noras sukelti paniką, sukelti nepasitikėjimą ir pasėti baimę tarp pačių ukrainiečių. Bet faktas, kad Putinas nesiskaito su jokiomis priemonėmis ir ten žuvo 35 civiliai, ne kareiviai, kurie tą bazę aptarnavo“, – aiškino politologas.

 Andžejus Pukšto

Jis patvirtino, kad Lenkija dabar atlaiko didžiausią ukrainiečių pabėgėlių srautą, jau priėmė apie du milijonus žmonių. A. Pukszto sako, kad kol kas situacija su pabėgėlių srautų į Lietuva negali būti lyginama su Lenkijos.

„Akcentuojama, kad Lenkijoje labai įsitraukė paprasti žmonės ir savivaldybės. Ne tiek čia yra Vyriausybės ar atskirų ministerijų nuopelnas, bet ir iš tos pusės eina labai daug veiksmų. Kad ir, pavyzdžiui, nemokamas geležinkelis, net ir Lenkijos avialinijos padarė labai daug nuolaidų.

Autobusų linijos irgi siūlo nemokamas keliones, bet taip pat labai didelis įsitraukimas yra ir savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ir tiesiog paprastų piliečių, kurie ateina darbuotis į Krokuvos centrinę geležinkelio stotį arba į Varšuvos geležinkelio stotį. Taigi, labai didelis susitelkimas nuo Vyriausybės, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų iki apačios.“

Politologas priminė, kad Lenkija nuo neatmenamų laikų ir pastaruoju metu kovą su Kremliumi laiko gyvenimo iššūkiu.

„Sakyčiau, visos valstybės funkcionavimo iššūkiu. Drįsčiau sakyti, nebuvo netikėtas tas karas lenkams, nes daug apie tai buvo kalbama ir Lenkija iki tol labai daug padėdavo Ukrainai. Taip pat Lenkija irgi jau seniai ruošiasi dėl energetinių išteklių atskyrimo nuo Rusijos rinkos.

Dabar dėl NATO – žinoma, Lenkija bando pagreitinti NATO įsitraukimą ir padidinti NATO pagalbą Ukrainai. Su tais naikintuvais buvo taip, kad buvo bandyta šiek tiek stumtelti tuos įvykius į priekį ir nelabai kas ten išėjo. Iš kitos pusės, ko gero, būtų labai neprotinga dabar Lenkijai įsivelti į kažkokį konfliktą su NATO vadovybe. Tai yra mažiausia, ko reikia Lenkijai“, – sakė jis.

Dėl tos priežasties, tęsė A. Pukszto, Lenkijos vadovybė stengiasi viską derinti su NATO vadovybe ir su JAV.

„Tas reikalas su naikintuvų perdavimu buvo šiek tiek toks adatos dūrimas ir paraginimas gal daryti kažką greičiau bei efektyviau.“

Paprašytas įvertinti Rusijos ir Ukrainos derybas, politologas sakė, kad jos atrodo labai blankiai ir silpnai. Jis sakė, kad proveržis galėtų būti tada, kai Rusija tikrai matys savo ryškų pralaimėjimą ir labai stiprų Vakarų spaudimą.

„Šiuo metu net nepavyksta realizuoti humanitarinių koridorių. Jeigu derybininkai sutaria, o Rusija net tų humanitarinių koridorių nenori išlaikyti vykstant deryboms, <...>, tai, manau, čia yra didelis žaidimas.

Iš vienos pusės rodoma, kad lyg ir deramasi, o pažiūrėjus savaitgalio karo kroniką ir kas darosi Mariupolyje, Chersone, tai tas karas toliau stipriai tebesivysto ir žūsta nauji šimtai žmonių. Tik kai Rusija pradės jausti, kad tikrai pralaimi visuose regionuose, kai bus tikrai prispausta vakarų ekonominėmis sankcijomis arba matys kažkokį labai aiškų karinį atsaką, tada, ko gero, gali tos derybos atnešti apčiuopiamų rezultatų.“