Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.

Politinių partijų reitingų sūpuoklės

Pirmoje politinių partijų reitingų lentelės vietoje – opozicijoje dirbanti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Sausį už šią partiją būtų balsavę 10,2 procento apklaustųjų, naujausioje apklausoje šis rezultatas paaugo paklaidos ribose iki 12,2 procentų.

Antroje lentelės vietoje – valdančioji Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD). Sausio mėnesį už šią partiją balsavę būtų 11,6 procento apklaustųjų, vasarį – 12 procentų.

Trečioje lentelės pozicijoje – šiais metais įkurta partija Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Pirmą kartą reitingų lentelėje dar prieš partijos įkūrimą atsidūrusi politinė jėga gruodį sulaukė 7,2 procento respondentų paramos. Sausį šis rezultatas siekė 7,7 procento, o vasarį – 8,7 procento.

Toliau – opozicijoje dirbanti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Nuo praėjusios apklausos šios partijos rezultatas sumenko paklaidos ribose. Sausį už šią partiją balsavę būtų 7,7 procento apklaustųjų, vasarį – 6,7 procento.

Penktoje lentelės pozicijoje – opozicijoje dirbanti Darbo partija. Už ją sausį balsavę būtų 6 procentai apklaustųjų, vasarį – 6,5 procento.

Toliau lentelėje rikiuojasi valdančiojoje daugumoje veikiantis Liberalų sąjūdis. Sausį už šią politinę jėgą balsavę būtų 6,6 procento apklaustųjų, vasarį – 6 procentai.

Valdančioji Laisvės partija rikiuojasi toliau. Sausį už ją balsą atidavę būtų 5,3 procento respondentų, vasarį – 4,5 procento.

Lentelę užbaigia partija „Laisvė ir teisingumas“. Parama šiai partijai per mėnesį nuo praėjusios apklausos mažai keitėsi. Sausį už šią partiją balsavę būtų 4 procentai apklaustųjų, vasarį – 4,1 procento.

Už kitą partiją balsuotų 8,8 procento apklaustųjų, nebalsuotų 12,9 procento, nežinojo arba neatsakė 17,6 procento apklaustųjų.

Silpnėja Skvernelio pozicija

Tradiciškai respondentų buvo klausiama ir apie politiką, ar visuomenės veikėją, kuris geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas.

Šios lentelės lyderė ir toliau išlieka ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Nuo praėjusios apklausos sausį ji savo rezultatą augino – sausį ją šiame poste matyti norėjo 18,7 procento apklaustųjų, vasarį – 19,2 procento.

Toliau – buvęs premjeras ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis. Norinčių jį matyti Vyriausybės vadovo kėdėje nuo praėjusio mėnesio sumenko paklaidos ribose. Štai sausį šiame poste jį matyti norėjo 11,2 procento apklaustųjų, vasarį šis skaičius siekė 8,5 procento.

Trečioje lentelės vietoje – LSDP vadovė Vilija Blinkevičiūtė. Sausį ją premjerės kėdėje matyti norėjo 6,2 procento apklaustųjų, vasarį – 6,9 procento.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius – ketvirtas. Ministro pirmininko pareigose jį sausį matyti norėjo 3,9 procento apklaustųjų, vasarį – 3,4 procento.

Toliau lentelėje – buvęs sveikatos apsaugos ministras, LVŽS atstovas Aurelijus Veryga. Sausį jį premjero poste matyti norėjo 2,3 procento apklaustųjų, vasarį – 3,2 procento.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen – šeštoje lentelės vietoje. Sausį ją vadovaujančią Vyriausybei matyti norėjo 3,5 procento apklaustųjų, vasarį – 3 procento.

Toliau – Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas. Sausį 2,7 procento, o vasarį 2,8 procento apklaustųjų norėjo matyti jį Vyriausybės vadovo kėdėje.

Aštuntoje lentelės vietoje – LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Jį premjero kėdėje sausį matyti norėjo 3,3 procento apklaustųjų, vasarį – 2,7 procento.

Toliau lentelėje rikiuojasi Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Ministro pirmininko kėdėje jį sausį matyti norėjo 2,8 procento apklaustųjų, vasarį – 2,5 procento.

Lentelę užbaigia LSDP atstovas Vytenis Povilas Andriukaitis. Jį premjero kėdėje sausį matyti norėjo 1,9 procentas apklaustųjų, vasarį – 1,7 procento.

Vyriausybės vertinimas nekito

Vyriausybės veiklos vertinimas nuo praėjusio mėnesio apklausos mažai, kuo keitėsi.

Vyriausybės veiklą vertinančių teigiamai ir greičiau teigiamai sumažėjo paklaidos ribose. Sausį taip ministrų kabineto veiklą vertino 26,9 procento apklaustųjų, vasarį – 25,6 procento.

Greičiau neigiamai ir neigiamai vertinančių Vyriausybės veiklą per mėnesį paaugo paklaidos ribose – sausį tokių buvo 64,1 procento, vasarį – 66,2 procento.

Sausį nežinančių, kaip vertinti Vyriausybės veiklą buvo 9 procentai, vasarį – 8,2 procento.

Kas gaus visus laurus?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, dr. Kęstutis Girnius Delfi teigė, jog kito mėnesio apklausa atvers kaip niekada daug kol kas užverstų kortų.

„Manau, kad iki šiol dauguma žmonių mano, kad nelabai teigiamai dirba Vyriausybė. Reikia prisiminti ir kitų apklausų, kurios parodė, kad nė vienas ministras neturi teigiamo vertinimo. Ir reikia pasakyti, kad vasario mėnesį nieko daug nevyko, tos kompetencijos nebuvo matyti. Visa tai buvo prieš karą.

Ir karui prasidėjus Vyriausybė tapo labai aktyvi, premjerė I. Šimonytė ryškiai savo reklamuoja – tampa šaule viešai ir panašiai. Manau, kad kiti reitingai bus tikrai įdomūs – jei konservatorių reitingai neišaugs, jie tikrai turės sunkumų per kitus rinkimus“, – prognozavo VU TSPMI politologas K. Girnius.

Politologas pastebėjo, jog kitų valdančiosios koalicijos atstovių – Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos rezultatas krenta, kol kas dar paklaidos ribose.

Delfi K. Girnius taip pat stebėjosi dėl paramos LSDP augimo paklaidos ribose, nes „jie nerodė ypatingo aktyvumo“.

Ingrida Šimonytė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Paklaustas, ko tikėtis kitoje apklausoje, VU TSPMI politologas K. Girnius teigė, jog I. Šimonytės reitingas tikrai kils.

„Vis tiek yra toks ypatingas momentas – visa Lietuva yra susivienijusi. Vidaus ginčų daug labai negali būti. Kaip pavyzdžiui, dėl nepaprastosios padėties įvedimo. S. Skvernelis tam dokumentui turėjo daug pastabų, nebuvo patenkintas, paminėjo su kuo nesutinka.

Bet nekėlė daug triukšmo, ta kritika yra švelninama, nes reikia tos vienybės. Kai yra tos vienybės siekiama ir jos tikrai yra, tai tas, kuris vadovauja, jų reitingai turėtų pakilti. Tai I. Šimonytės reitingai pakils. Kai yra vienybė ir karas, tada valdžia paprastai laimi, ir smarkiai laimi“, – teigė pašnekovas politologas K. Girnius.

Jis prognozavo, kad kitą mėnesį pirmąją reitingų lentelės poziciją užims valdančioji Tėvynės sąjunga. K. Girnius taip pat kėlė klausimą – ar pakils ir kitų koalicijos partnerių reitingai, ar visus nuopelnus susižers Tėvynės sąjunga.

Turėtų, anot K. Girniaus, kilti ir Vyriausybės vertinimas, nes dabartinė padėtis „yra liūdna“.

„Vos vienas iš 4 Lietuvos gyventojų mano, kad Vyriausybė dirba teigiamai ar greičiau teigiamai. Tai yra labai žemas reitingas. Tai turėtų tikrai pasikeisti“, – teigė VU TSPMI docentas.

Delfi pašnekovas K. Girnius dar pridūrė, kad intriga – kas bus maždaug vasarą, kai bus pasibaigęs „ypatingasis laikotarpis“.

„Kai šalis yra vieninga, vyksta karas, natūraliai opozicijos kritika švelninama, naujienos beveik tik apie Vyriausybės veikimą. Tai manau, kad tikrai smarkiai (reitingai, aut. p.) pakils. Klausimas – kas atsitiks, kai pasibaigs ta banga. Nors neįsivaizduoju, kaip tas karas gali baigtis, neįsivaizduoju, kad jis gali tęstis daugiau nei tris mėnesius. Tada klausimas – kokie reitingai bus vasarą, kai tas ypatingas laikotarpis bus pasibaigęs“, – kalbėjo politologas.

Jei pakilimas nevienadienis – galima žvelgti ir toliau

Politologas K. Girnius prognozavo, kad paramos valdantiesiems augimas nebus vienadienis, gali išlikti ir kelis mėnesius.

„Greitai neišnyks, nes liks klausimų, pabėgėlių apgyvendinimo ir panašiai. Šie klausimai dar su mumis kurį laiką bus. Jei valdančiųjų reitingai po kokių 4 mėnesių nenusileis, konservatoriai galės šypsotis ir žiūrėti į ateinančius rinkimus.

Žinoma, jokių garantijų nėra, bet jei pakyla tie reitingai, nepadarys didesnių klaidų, tada tie reitingai išliks ganėtinai aukštesni. (…) Karas visus suvienijo, Vyriausybė ryškiai matoma, opozicija švelnina savo kritiką, tiek Gitanas Nausėda, tiek ir I. Šimonytė patenka į pasaulio spaudą – visas šitas teigiamai paveiks“, – teigė VU TSPMI docentas, politologas K. Girnius.

Jis dar pridūrė, kad jei „konservatoriai protingai elgsis“, tai tada galėtų „gerokai saugiau žiūrėti į ateinančius rinkimus“. Ir net pradėti galvoti apie naują būsimą koalicijos partnerį.

Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis

„Manydami, kad jie gali laimėti. Ir dar toks įdomus dalykas – kai Seime vyko balsavimas dėl nepaprastosios padėties įvedimo, juos palaikė LSDP. Tai manau, kad yra galima įsivaizduoti aplinkybes, kuriomis jie galėtų dalyvauti bendroje koalicijoje.

Nes socdemai truputį juda į dešinę, nors skelbiasi, kad juda į kairę. Ir anksčiau, jei konservatoriai galėjo tik su liberalais sudaryti Vyriausybę, dabar staiga į galimus partnerius patenka LSDP, jos perspektyvos yra gerokai didesnės ir šviesesnės“, – Delfi sakė K. Girnius.

LSDP nesugebėjo nieko išpešti

Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė teigė, jog ir prieš pusmetį – praėjusių metų rugsėjį atlikta apklausa rodė bene identišką vaizdą politinių partijų lentelėje.

„Kaip konservatoriai turėjo 12 procentų, taip ir turi tuos pačius skaičius. O LSDP dabar turi 12,2 procento, rugsėjį šis skaičius buvo 13,7 procento. Jeigu mes suvokiame ir paklaidas, tai reikia pasakyti, kad pozicijų nesugebėjo sustiprinti nei vieni, nei kiti. Ir tai yra keista, atsižvelgiant į tai, kad turėjome labai sunkų rudenį – sunkią koronaviruso situaciją, krentančius pačios Vyriausybės reitingus.

Bet Tėvynės sąjungos rezultatas išliko nepakitęs. O tai reiškia, kad opoziciniai socialdemokratai nesugeba išnaudoti to fakto, kad yra nusivylimas valdančiaisiais“, – kalbėjo MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.

Delfi pašnekovė R. Urbonaitė pabrėžė, jog per minėtą pusmetį Vyriausybės veiklą vertinančių greičiau teigiamai ir teigiamai sumažėjo 10 procentų.

„Akivaizdu, kad socialdemokratai neištraukė jokios naudos iš to. Panašu, kad čia daugiausiai naudos dabar traukia S. Skvernelis“, – svarstė ji.

Saulius Skvernelis

MRU politologė teigė, jog S. Skvernelio vadovaujama partija „stekena valstiečius, pritraukia nebalsuoti planavusius asmenis, sustabdo LSDP, nes jie nebeturi reitingo krepšio“.

„Bet negaliu pasakyti, kad ir valdančiosios partijos kristų žemyn, nes realiai jos turi tai, ką turėjo ir anksčiau“, – Delfi sakė R. Urbonaitė.

Ji kalbėjo, jog šių politinių partijų reitingų viršūnėje – skurdas. Taip R. Urbonaitė įvertino faktą, kad reitingų lentelės lyderės teturi vos 10 procentų viršijančią paramą.

„Į tai irgi atkreipčiau dėmesį. Nes kaip bebūtų, mūsų partijos nesugeba nors kiek rimčiau pasirodyti, kaupti rinkėjų paramą. Tai čia toks reitinguose viršūnė, bet realybėje – skurdas“, – kalbėjo politologė.

Kitos bėdos pasislėpė po karu

MRU politologė R. Urbonaitė taip pat teigė, jog kito mėnesio apklausa įdomi ne tik dėl galimų pokyčių politinių partijų lentelėse, bet ir dėl Vyriausybės, premjerės I. Šimonytės vertinimo.

„Nes dabar, visi suprantama, didžiausia atsakomybė ir tenka jai. O čia daryta apklausa iki vasario 25 dienos, tai buvo faktiškai pirmos karo dienos“, – pažymėjo ji.

Pašnekovė dar pridūrė, jog ilgą laiką Tėvynės sąjunga buvo kaltinama dėl gąsdinimo karu. Tačiau po vasario 24 dienos šie kaltinimai nebeturi prasmės.

„Su spėjimais aš būčiau labai atsargi, nes nežinome, kokia situacija bus, kai kita apklausa bus daroma. Bet akivaizdu, kad tam tikrų pokyčių galima tikėtis. Galiu tik labai atsargiai bandyti numatyti kryptį, kad tie pokyčiai gali būti palankūs valdantiesiems. Nesakau, kad bus kažkoks labai didelis pasitikėjimo šuolis, ne, bet tendencijos gali būti į teigiamą pusę“, – kalbėjo MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.

Prieš vasario 24 dienų, kai Rusija užpuolė Ukrainą, Lietuvoje praėjusį mėnesį vyravo kelios temos – augančios kainos, infliacija. R. Urbonaitė sako, kad šis tragiškas metas, visgi, sudaro neblogas sąlygas valdantiesiems daryti reformas, kol yra palaikymo.

„Vyriausybei ir valdantiesiems yra gana neblogos sąlygos dėl to, kad daug ką galima pakišti po šiuo karo kontekstu. Nes tarsi dabar visi pasiruošę mokėti brangiau, daryti daugiau, patys imtis daugiau iniciatyvos ir dalintis ta našta. Tai yra pakankamai neblogai. (…) Žmonių požiūris keičiasi.

Ir turbūt patys dabar suprantame, kad augančios kuro kainos priimamos šiek tiek kitaip. Nes kaip žmogus supranta, kad pakilo naftos kainos, jos pakilo dėl karo, joms yra paaiškinimas, ne Vyriausybė jas nupaišė. Čia gal net yra lengviau, bet žinoma, niekas čia karo nei pateisina, nei jo nori, tai yra tragedija, katastrofa. O dar Vyriausybei reikia galvoti apie Lietuvos piliečius. (…) Tų uždavinių tikrai Vyriausybei yra padaugėję. Bet iš kitos pusės, manau, kad Vyriausybė gali pradėti daugiau jausti palaikymo iš visuomenės, solidarumo toje bėdoje“, – situaciją vertino politologė R. Urbonaitė.

Ji teigė, jog solidarumo ir palaikymo gali būti daugiau, tai gali būti išnaudoti Vyriausybės suplanuotoms būtinoms reformoms.

„Ar tai pavyks, ar nepavyks, sunku prognozuoti. Kiek tai ilgai truks – taip pat. Nes karo eigos prognozuoti negali. (…) Nereikia atidėti jokių reformų, kurios yra suplanuotos, nes mums reikia galvoti apie ateitį. Turime padaryti tai, ką turime. Aišku, dėmesys fokusuojamas skirtingomis kryptimis, bet tas bendras karo kontekstas, padidėjusios grėsmės efektas gali šiek tiek įnešti baimės, bet gali mums ir padėti suremti pečius.

Ir gali padėti padaryti tuos darbus, kuriuos reikia daryti. Ir Vyriausybei gali būti šiokios tokios vilties atstatyti santykius su visuomene. Bet norisi, kad tai būtų išnaudota. Bet pasakyti, kad taip būtinai nutiks aš dar irgi negaliu“, – tikino MRU politologė R. Urbonaitė.

Sunku rasti progų pasireikšti

Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas teigė, jog vienodai stipriai vertinamos dvi politinės jėgos ir trečia turi ambicijas taip pat ten atsidurti.

„Šiuo metu yra dvi vienodai stiprų palaikymą turinčios politinės jėgos – socdemai ir konservatoriai, su stipria Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ partijos ambicija papildyti lyderių gretas“, – sakė jis.

I. Zokas pastebėjo, jog liberalioms jėgoms nepavyksta stiprinti savo pozicijų.

„Tačiau išorinis kontekstas joms visokeriopai nepalankus – tiek pandemijos valdymas, tiek tuo labiau karinis fonas, tikėtina, nustumia dalykus, kuriuose tradiciškai stiprios liberalios jėgos pasitraukia į antrą planą“, – teigė „Spinter tyrimai“ vadovas.

Pašnekovo teigimu, premjerų vertinime I. Šimonytė ir toliau išlaiko tvirtas pozicijas, o naujos politinės partijos lyderiu tapusiam S. Skverneliui tampa sunkiau išlaikyti dėmesį nukreiptą į jį.

„Paprastai ypatingų įvykių fone vyksta dėmesio mobilizacija apie atitinkamose pareigose veikiančius lyderius, o opozicijai sunkiau rasti pasireikšti progų“, – Delfi teigė sociologas I. Zokas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2022 metų vasario 17 – 25 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

Tyrimo metu buvo apklausta 1010 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir
gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.