Kaip BFK narius informavo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, iš šios sumos 40,4 mln. eurų būtų skiriama priimančios šalies paramai – karinėms stovykloms 2400 užsienio karių įrengti ir jų įrangai nupirkti.
Iš likusių 257 mln. eurų, anot ministro, 158 mln. eurų būtų skiriami ginkluotei, 66 mln. eurų šaudmenims įsigyti, 10 mln. eurų kibernetiniam saugumui stiprinti, 21 mln. eurų – kitoms reikmėms (šarvinėms liemenėms, ryšio įrangai, medicinos priemonėms ir kt.).
Vis dėlto posėdyje taip pat pasisakę Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko atstovai pabrėžė, kad nors skubus papildomų lėšų poreikis suprantamas, ateityje išlaidos gynybai turės būti finansuojamos tvariomis, struktūrinėmis pajamomis.
Valstybės kontrolės atstovės teigimu, Lietuvoje einamosios išlaidos auga gerokai sparčiau nei daugiametis potencialus BVP.
„Ateityje turėsime ne tik tai, bet yra ir daugelis kitų susitarimų – didinti viešojo sektoriaus ir algas, ir socialines išmokas, taip pat visuomenės senėjimas darys įtaką. Apibendrinant, tikrai yra būtinos struktūrinės tvarios pajamos, nes be jų galime turėti besikaupiančias dar didesnes socialines įtampas, ekonominių krizių ir nedarbo rizikas“, – BFK parlamentarams kalbėjo Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Saulė Skripkauskienė.
Jai pritaręs Lietuvos banko atstovas Vaidotas Tuzikas pažymėjo, kad bankas, vertindamas dabartinę situaciją Ukrainoje, siūlomiems pakeitimams neprieštarauja, tačiau didinant išlaidas krašto apsaugai kartu būtina užtikrinti, kad valstybės skolos lygis pernelyg nepadidėtų.
„Žiūrint į tolimesnę perspektyvą, reikėtų galvoti gynybos finansavimo pajamų šaltinius. Gynybos išlaidos turėtų būti finansuojamos kažkokiomis tvariomis, struktūrinėmis pajamomis. Šiuo metu mes teikiam galimybę jas finansuoti didindami skolą, bet ilguoju periodu taip daryti negalėsime, nes Lietuvos skola ims didėti“, – sakė V. Tuzikas.
BFK pirmininkas Mykolas Majauskas akcentavo, kad, be tvarumo, privalo būti užtikrintas ir finansavimas turi būti skaidrus ir adekvatus realiam poreikiui.
„Tai nėra proginis, simbolinis, vienkartinis finansavimas – jis yra ilgalaikis. Kol gyvenimas mus išskirs, tol mes turime užtikrinti būtent šį padidintą finansavimą krašto apsaugos sistemai“, – teigė M. Majauskas.
ELTA primena, kad vasario 24 d. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, valdantieji prakalbo apie spartesnį gynybos finansavimo didinimo ir valstybės biudžeto tikslinimo poreikį.
Ketvirtadienį Seimas po pateikimo bendru sutarimu pritarė valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo projektui, sudarančiam sąlygas valstybės vardu skolintis papildomas lėšas šalies saugumui ir gynybai stiprinti. Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės teigimu, papildomos lėšos padės užtikrinti, kad reikalingi projektai būtų pradėti įgyvendinti jau dabar.
„Pakeitimas leistų tuoj pat Krašto apsaugos ministerijai leisti įgyvendinti tuos projektus, kurie yra sudėlioti eilėje ir galėtų būti greitai paleisti absoliučia suma. Tai reiškia, kad Krašto apsaugos ministerijos asignavimai prie to, kas jau šiais metais suplanuota, prie 1 mlrd. 200 mln., papildomai būtų skirta gynybos reikmėms 300 mln. eurų“, – Seimo posėdyje kalbėjo premjerė.
Įstatymo projekte siūloma patikslinti nuostatą, suteikiančią teisę Krašto apsaugos ministerijos asignavimus atitinkamai numatyti ne iki 2,05, kaip buvo pirminiame biudžeto projekte, bet iki 2,52 procento bendrojo vidaus produkto.
