Seimo Žmogaus teisių komitetas šią savaitę penkiems balsavus už ir vienam susilaikius pritarė tokioms grupės Seimo narių parengtoms Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisoms.

Galutinį sprendimą priims Seimas, ir jeigu šiai pataisai bus pritarta posėdžių salėje, tai reikš, kad visi viešieji juridiniai asmenys, ko siekia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, šios veiklos negalėtų imtis.

„Bus pagalba efektyvesnė“, – po balsavimo komitete pareiškė Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklausantis Vytautas Bakas.

Konservatorius Andrius Navickas įsitikinęs, kad galimi „abu keliai, bet sunku pasakyti, kuris geresnis“.

„Pasitikėti nevyriausybinėmis organizacijomis, dirbančiomis šioje srityje, reikia. Reikės pataisų, žiūrėsime“, – teigė jis.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė siūlė palikti platesnes galimybes teikti specializuotą kompleksinę pagalbą.

„Nesinorėtų, kad pasikeitus aplinkybėms, ar atsiradus juridiniam vienetui, kurio statusas būtų, pavyzdžiui, biudžetinė įstaiga, o ne nevyriausybinė organizacija, reikėtų keisti įstatymą“, – kalbėjo viceministrė.

Komiteto pirmininkas Laisvės frakcijai priklausantis Tomas Vytautas Raskevičius BNS teigė esąs prieš, kad būtų varžomos galimybės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą.

„Kas gali užtikrinti, kad ateityje neatsiras kokia savivaldybės įstaiga, kuri irgi tai galės kokybiškai daryti (...) Reikia garantuoti kaip įmanoma platesnį priėjimą, o ne siaurinti. Pripažįstame nevyriausybinių organizacijų ypatingą indėlį, bet tegu jos konkuruoja savo paslaugų kokybe ir ekspertiškumu, o dabar sudedame įstatyme kažkokius saugiklius, skatinančius monopoliją“, – sakė jis.

Pataisą, kuriai komitetas pritarė, inicijavo Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, vienijanti 15 moterų nevyriausybinių organizacijų, atliekančių specializuotos kompleksinės pagalbos centrų funkcijas.

Šios įstaigos vadovė Jurgita Cinskienė BNS teigė, kad leidus visiems viešiesiems juridiniams asmenims teikti šias paslaugas, būtų išderinta sistema, nebebus galima išlaikyti vienodo paslaugų paketo ir kokybės.

„Atidarome duris plačiai ir turėsime nuolat pasipildančias gretas juridinių asmenų, kurie atitiks reikalavimus, bet nebeliks sistemos, kuri dabar sustyguota. (...) Ateis dar 15 naujų įstaigų ir dirbs, kaip išmano, o kas imsis atsakomybės už pagalbos turinio, lygio suvienodinimą? Tai nėra užsispyrimas iš principo išlaikyti tik turimus centrus. Variantų, kaip plėstis, pasiūlėme ne vieną“, – kalbėjo ji.

„Čia konkurencijos negali būti. Ne apie ją reikia kalbėti, o apie aiškią sistemą, kaip laikrodukas veikiančią sistemą, kad vidury nakties pakelti žinotume, kur turi nukeliauti žmogus, kuriam reikia pagalbos“, – pridūrė J. Cinskienė.

Jos teigimu, Lietuvoje specializuotos kompleksinės pagalbos nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems žmonėms be šių 15 centrų daugiau niekas šiuo metu neteikia.

„Ir niekada nebuvo. Buvo 2015 metais porą įstaigų, bet pamatė, kad tai ne jų sritis, atsisakė teikti tą pagalbą“, – pasakojo ji.

2021 metais registruota beveik beveik 56 tūkst. pranešimų policijai dėl smurto artimoje aplinkoje.