Ji teigė, kad būtent dėl to nestebina žemi valdžios reitingai. Savo kalboje Z. Šličytė itin kritikavo LGBT bendruomenę ir atkreipė dėmesį į „Šeimų maršo“ renginius, kaltindama žiniasklaidą, „visokio plauko samdomus ir gerai apmokamus leftistus“ bei politikus.

„Tikrai nepadoru visus „Šeimos sąjūdžio“ dalyvius nuolat prilyginti vienam žmogui, pravarde „Celofanas“. Tokia ciniška ir įžūli Lietuvos homoseksualizacija jau turi ir ateityje turės neigiamas pasekmes visuomenės vienybei bei sutarimui“, – tvirtino Z. Šličytė.

Būtent po šių žodžių dalis valdančiųjų pakilo ir paliko istorinę Seimo salę, girdėjosi šūkiai „Gėda!“.

„Ar dar žodžio laisvė demokratinėje Lietuvoje galioja? Kam nepatinka, prašome, išeikite“, – replikavo Z. Šličytė.

Ji tęsė savo kalbą, piktindamasi, kad Lietuvoje siekiama homoseksualų santykius prilyginti vyro ir moters šeimai.

„Nei vienai kultūrai iki mūsų nekilo mintis homoseksualų santykius sulyginti su vyro ir moters santuoka, kurios paskirtis yra gyvybės perdavimas, jos pratęsimo misija. Savaip interpretuodama prigimtines žmogaus teisės, bendruomenės mažuma kėsinasi prievarta primesti savo gyvenimo būdą visiems“, – pasipiktinimo neslėpė deputatė.

Ji kėlė klausimą, kodėl, pasak jos, medicininio termino „pederastija“ naudojimas tapo nekorektišku.

„Vyro ir moters santuokos reikšmės stumimas į visuomenės gyvenimo paraštę yra nelamoni demokratinės Lietuvos grimasa“, – tvirtino Z. Šličytė, ragindama parlamentarus nesvarstyti Stambulo konvencijos ratifikavimo ir partnerystės įteisinimo.

„Stambulo konvencija pavojinga tuo, kad ji orientuoja mūsų valstybę pakeisti biologinės lyties sampratą keistu prasimanymu – socialine lytimi. Tačiau žmogus sukurtas kaip vyras ir moteris ir jokia gender revoliucija yra nepajėgi panaikinti to fakto.

Ne visi Lietuvos žmonės nori pasidaryti belytėmis būtybėmis ir nebūtina priimti lyčiai neutralios partnerystės įstatymą, nes kartu gyvenančių homoseksualių asmenų teises bei interesus galima efektyviai apsaugoti kitomis teisinėmis priemonėmis“, – tvirtino kalbėtoja.

Ji taip pat ragino Seimą greičiau priimti konstitucinius įstatymus, pirmiausia – Referendumo įstatymą.

„Kviečiu Seimo narius artimiausiu metu ne tik priimti konstitucinį referendumo įstatymą, bet ir patekti tautai referendume balsuoti už arba prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą ir lyčiai neutralios partnerystės įstatymo priėmimą. Tebūnie Lietuva tokia, kokios norės jos žmonės!“ – sakė Z. Sličytė.

Palikę salę: tai – neįtikėtinas neapykantos skleidimas

„Skleisti neapykantą tokią dieną, kada mums visiems reikia vienytis, ir Ukraina prašo Europos krypties.... Europoje tokios kalbos neįsivaizduojamos – nei Bundestage, nei Paryžiuje, nei Europos Parlamente. Tai yra neįtikėtinas neapykantos skleidimas“, – penktadienį BNS sakė kitas signataras Seimo narys Emanuelis Zingeris.

Jis su dalimi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių, užsienio reikalų, sveikatos apsaugos ministrais per Z. Sličytės kalbą išėjo iš salės. Tarp jų buvo ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

„Šiandien yra vienybės diena, o šita moteris pretenduoja atstovauti mažai radikalų grupei, kuri neatspindi Lietuvos nuomonės“, – sakė E. Zingeris.

Dar vienas iš minėjimo salę palikusių politikų, Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas taip pat neslėpė nusivylimo.

„Tokią dieną norisi švęsti, o ne dalyti į kairę ir dešinę neapykantos pliupsnius“, – sakė jis Eltai.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė išėjusi iš salės, nes negalinti klausyti kalbų, kurios jais nepriimtinos.

„Tiesiog man tai, kas buvo pasakyta, buvo nepriimtina ir aš išėjau“, – žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.

Netrukus reakcijos pasirodė ir feisbuke.

Konservatorių frakcijos atstovo, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Mindaugo Lingės nuomone, Z. Šličytę kalbėti parlamento salėje delegavęs Signatarų klubas turėtų atsiprašyti.

„Žodžio laisvė, yra tai kas yra Kovo 11, bet laisvė neatskiriama nuo atsakomybės.

Zitą Šličytę Seime delegavo kalbėti Signatarų klubas. Klubas turi taip pat prisiimti atsakomybę už jos neapykantos kalbą, kurios metu salę paliko daug signatarų, ambasadorių, įvairioms politinės pusėms atstovaujančių politikų ir kitų minėjimo dalyvių.

Signatarei esu dėkingas už jos balsą atkuriant Nepriklausomybę, bet nepritariu jos priešinančiai ir skaldančiai kalbai Seime.

Nepaisant deguto, šventė per daug brangi, kad būtų aptemdyta. Ypač šiais neramiais laikais. Išlikim susipratę ir nesileiskime skaldomi“, – rašė politikas.

Į situaciją sureagavo ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Atsiprašau visų, mylinčių ir gerbiančių laisvę bei lygiateisiškumą. Suprantančių žmogaus teisių, kaip pamatinių vertybių reikšmę demokratiškai valstybei. Dėl to, ką šiandien teko išgirsti iš Istorinės Seimo salės.

Mes esame tokie, kokie esame. Turime tokias ydas, kokias turime ir to nepaslėpsi. O ir nereikia.

Vieno žmogaus žodžiai tėra vieno žmogaus žodžiai, jeigu jie neranda atgarsio kituose. Tik nuo mūsų ir nuo mūsų vaikų priklausys, kiek pagarbos tikrai laisvai, nesuvaržytai ir stereotipų nesmaugiamai ateičiai bus mūsų šalyje. Mes jau pasiekėme, kad šviesos šiandieninėje Lietuvoje yra kur kas daugiau nei pagiežos.

Tai mes šiandien ir švenčiame. Šviesą ir laisvę“, – rašė ji.

Po audringos kolegės kalbos signatarė Juknevičienė traukiasi iš Signatarų klubo

Po iškilmingo Kovo 11-osios minėjimo Seime Nepriklausomybės Akto signatarė Rasa Juknevičienė paprašė išbraukti ją iš Signatarų klubo narių nuo šių metų kovo 11 dienos.

„Negaliu būti nare struktūros, kuri kalbėti klubo vardu deleguoja žmogų, nesuvokiantį laikmečio aplinkybių. Man labai apmaudu ir gėda už Zitos Šličytės kalbą, kuri visuomenėje gali būti suprasta kaip visų signatarų nuomonė. Ukrainos karo akivaizdoje yra sunkiai suvokiama, kaip galima spjaudytis tokia baisia neapykanta“, – pareiškė europarlamentarė.

Jos nuomone, atsakomybė dėl šio išpuolio per Kovo 11-osios minėjimą tenka Signatarų klubo vadovybei.

„Signataro vardas įpareigoja ir aš nenoriu, kad jis būtų tapatinamas su neapykanta, homofobija, skaldymu. Manau, kad dėl šio išpuolio per ypatingą Lietuvai ir visai Europai dieną atsakomybė tenka klubo vadovybei“, – savo pareiškime Signatarų klubo vadovei Birutei Valionytei teigia R. Juknevičienė.