Ketvirtadienį šis TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojo, darbo grupės vadovo Andriaus Vyšniausko pristatytas dokumentas sulaukė Seimo pritarimo po pateikimo. Už jį balsavo 87 Seimo nariai, 5 buvo prieš, susilaikė 25 parlamentarai.
Toliau jos svarstymas vyks Seimo komitetuose, bus laukiama Vyriausybės išvados, o į plenarinę salę jis turėtų sugrįžti gegužės 24 d.
Pasak A. Vyšniausko, darbo grupės parengtas Rinkimų kodeksas yra bendras pozicijos ir opozicijos darbo vaisius. Jis sutiko, kad projektas yra tobulintinas, nes kritikos yra išsakęs ir Seimo Teisės departamentas, tačiau tikisi, kad problemas pavyks išspręsti.
Opozicija daugiausia kritikos išsakė dėl galimybės partijoms steigti analitinius centrus. Seimo Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė sakė rezervuotai balsuosianti „už“. „Tai, ką darome su partijų finansavimu, sudarant galimybes kurti fondus, yra žingsnis atgal skaidrumo prasme“, – sakė ji.
Viena iš planuojamų naujovių – siūlymas leisti politinėms partijoms steigti vakarietiško pavyzdžio „analitinius centrus“. Lietuvoje šiuos centrus galėtų steigti tik politinės partijos. Jie būtų steigiami kaip viešosios įstaigos, kurios, tenkindamos politinės partijos viešuosius interesus, vykdytų analitinę, tiriamąją, šviečiamąją veiklas.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) pagal kompetenciją vykdytų analitinių centrų veiklos ir finansavimo atitikties stebėseną. Taip pat analitinių centrų kontrolę vykdys ir Vyriausioji rinkimų komisija, o analitinių centrų veikla politinės kampanijos laikotarpiu būtų griežtai ribojama.
Rinkimų kodekso projekte siūloma numatyti galimybę kandidatų anketų duomenis, biografijas, turto, pajamų ir interesų deklaracijas skelbti VRK svetainėje neribotą laiką.
Darbo grupė siūlo daugiamandatėje apygardoje Seimo ir Europos Parlamento rinkimuose – rinkimų užstatą mažinti nuo 10 iki 5 VMDU; savivaldos rinkimuose užstatas dėl pareigų, kurios nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis, būtų mažinamas nuo 10 VMDU iki 2 VMDU.
Dar viena kodekso naujovė būtų tai, kad siūloma nebedrausti politinės reklamos šeštadienį prieš rinkimus.
Siekiant skatinti gyventojus aukoti kandidatams lėšas ir taip prisidėti prie demokratinio proceso, siūloma nustatyti žymiai solidesnį mažos aukos, kuriai nereikėtų būti deklaravus pajamų ir kuri nebus skelbiama viešai (tačiau asmens vardas ir pavardė bus žinoma VRK), dydį – 0,03 VMDU (šiuo metu 50 eurų).
Visos aukos būtų renkamos tik elektroniniu būdu, aukojimo grynaisiais pinigais nebeliktų.
Politinių organizacijų įstatyme siūloma naujai reglamentuoti rinkimų komitetų įsisteigimą, veiklą ir atsakomybę. Siūloma tiek partijų, tiek rinkimų komitetų veiklą reglamentuoti viename įstatyme ir jiems naudoti bendrą „politinių organizacijų“ sąvoką.
Rinkimų komitetai būtų steigiami tik kuriai nors konkrečiai rinkimų rūšiai: savivaldos rinkimams konkrečioje savivaldybėje arba Europos Parlamento rinkimams nacionaliniu lygiu. Tikimasi, kad tokiu būdu būtų apsisaugota nuo paplitusios praktikos, kai rinkimų komitetai iki rinkimų veikia kaip paprasta visuomeninė organizacija, renka nedeklaruotas aukas ir vykdo realią rinkimų kampaniją, o rinkimų metu tiesiog „pavirsta“ rinkimų komitetu.
Siūloma drausti tiek partijų, tiek rinkimų komitetų pavadinimuose naudoti fizinių asmenų vardus ir pavardes, taip pat ir bet kokio kito egzistuojančio juridinio asmens pavadinimą.
Rinkimų komitetai negalėtų gauti valstybės finansavimo, ši teisė paliekama partijoms kaip jų išskirtinis bruožas.
Darbo grupės parengtas Rinkimų kodeksas – tai konstitucinis įstatymas, į kurį siūloma sujungti šiuo metu galiojančius Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymą, Vyriausiosios rinkimų komisijos bei Politinių kampanijų finansavimo ir Finansavimo kontrolės įstatymus. Įsigaliojus Rinkimų kodeksui, šie įstatymai netektų galios.
