„Būtent dėl to kol kas nei Ukraina, nei Rusija neatsisako savo esminių reikalavimų, kurie labiausiai susiję su Ukrainos teritoriniu vientisumu“, – „Delfi TV“ laidoje „Delfi diena“ sakė R. Vilpišauskas.
Anot jo, vieši Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pasisakymai tik patvirtina tai, kad Rusija kol kas nelinkusi net viešai pripažinti to, ką daro.
„Derybos gali duoti rezultatų, kurie susiję su tais vadinamais humanitariniais koridoriaus, bet, kaip rodo pranešimai, net ir to, kas anksčiau buvo sutarta dėl jų, Rusijos pusė, atrodo, nesilaikė. Iš tiesų kol kas klausimas, kam apskritai susitikinėti dėl tokių vadinamų derybų, yra pagrįstas“, – tęsė politologas.
Jo manymu, pozicijos gali keistis tada, kai Rusija pajaus žalą dėl savo vykdomo karo.
„Čia visų pirma turiu galvoje Rusijos patiriamų sankcijų poveikį. Kai kurie analitikai prognozuoja, kad jau kitą mėnesį Rusijos valstybė gali tapti nepajėgi vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, kitaip sakant, prieiti prie valstybės bankroto. Būtent tokie pokyčiai gali priversti [ją] ieškoti išradingų būdų viešai išsaugant veidą pakeisti savo nuostatas ir elgesį. Kol kas atrodo, kad vykdomo karo kaina nėra tokia didelė kad matytume nusiteikimą keisti, kas daroma šiuo metu“, – sakė R. Vilpišauskas.
„Jeigu Maskvoje, Kremliuje, išskaičiavimas dėl vykdomo karo pasikeistų, o jis, tikėtina, gali pasikeisti, kai bus patirtas vis griežtinamų Vakarų sankcijų poveikis, tada derybos tiesiog gali būti būdu, kaip sugalvoti tam tikras formuluotes sustabdyti dabar vykdomą karą ir žiaurų elgesį.
Čia turbūt klausimas ne tiek apie tai, ar galima bus pradėti tikėti tuo, ką sako Rusijos pareigūnai, bet ar jie patys nenuspręs keisti savo elgesio. Čia būtent apie elgesį, o ne apie žodžius reikia galvoti, dėl to, kad jis pradės būti pernelyg daug kainuojantis“, – aiškino profesorius.
Šiuo metu R. Vilpišauskas sakė nematantis poreikio JAV prezidentui ar kitiems Vakarų valstybių vadovams grįžti prie pokalbių su Vladimiru Putinu.
„Prisiminkime, kad jie iki plataus masto Ukrainos puolimo [pokalbiai] vyko labai intensyviai, bet pamatėme, kad jie nedavė jokio rezultato, turbūt dėl to dabar ir yra paliktas toks pagrindinis pokalbių kanalas tarp Vakarų ir Rusijos – Prancūzijos prezidento pasikalbėjimai, kurie kol kas irgi reikšmingų rezultatų nedavė.
Matėme, kad Turkijos prezidentas ėmėsi iniciatyvos, nes būtent Turkijoje susitiko Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai, bet tas susitikimas irgi nedavė rezultatų.
Aš nematau didelės pridėtinės vertės grįžti prie pokalbių ir JAV prezidentui ar kitiems Vakarų valstybių vadovams. Dabar visgi prasmingiau laukti, ar Rusijos vadovybė, pamačiusi Vakarų koordinuotą veikimą ir sankcijų poveikį, galų gale nenuspręs stabdyti savo karinės agresijos. Tada grįžimas prie pokalbių galėtų būti prasmingas“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo politologas.
