„Absoliučia suma Krašto apsaugos ministerijos asignavimai prie to, kas jau buvo šiais metais suplanuota, 1,2 mlrd. eurų, papildomai gynybos reikmėms didėtų 300 mln. eurų. Iš jų jau skyrėme 40 mln. eurų priimančiosios šalies paramai ir šis pakeitimas leistų skirti dar papildomus daugiau nei 250 mln. eurų“, – pristatydama projektą sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Tokiam 2022 metų biudžeto pataisos projektui po pateikimo buvo pritarta bendru sutarimu, jį toliau svarstys Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.
Premjerė prašė biudžeto pataisos projektą svarstyti skubos tvarka, kadangi jam pritaria visos Seimo frakcijos ir Seimo statutas tokią procedūrą leidžia. Tam irgi pritarta, tad į Seimo salę svarstymui projektas grįš antradienį.
Projektu būtų keičiamas 2022 metų biudžeto straipsnis dėl valstybės galimybės skolintis su naryste NATO susijusiems įsipareigojimams, kad būtų užtikrintas 2,52 proc. BVP skyrimas. Dabar šis dydis yra 2,05 proc. BVP.
Finansų ministerijos skaičiavimais, Vyriausybės teikiamas pakeitimas leistų 297,99 mln. eurų šiemet didinti išlaidas šalies gynybai. Šias lėšas Finansų ministerija skolintųsi pagal faktinį Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nurodytą būtiną poreikį.
Šiuo metu įstatyme KAM numatyti asignavimai 2022 metams siekia 2,05 proc. BVP ir sudaro kiek daugiau nei 1,2 mlrd. eurų.
Vyriausybė jau praėjusį penktadienį priėmė skirti iš skolintų lėšų Krašto apsaugos ministerijai papildomus 40,43 mln. eurų priimančiosios šalies paramai – išlaidoms, kurios reikalingos priimti NATO partnerių pajėgas.
Pasak Finansų ministerijos, Seimui pritarus šių metų biudžeto įstatymo patikslinimui, bus sudaryta galimybė krašto gynybai neatidėliotinai skirti dar iki 257,6 mln. eurų.
Krašto apsaugos ministerija teigia, jog už papildomus asignavimus būtų paankstinami jau suplanuoti įsigijimai: salvinės ugnies sistemos, koviniai dronai, prieštankinės sistemos, kita ginkluotė, amunicija, karių ekipuotė.
Asignavimus gynybai Lietuva didina Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą. Baiminantis dėl saugumo regione, daugiau pajėgumų į Lietuvą atsiuntė ir sąjungininkai.
Kelis šimtus papildomų karių į Lietuvą atsiuntė tarptautiniam NATO batalionui šalyje vadovaujanti Vokietija, tą žada padaryti ir JAV, mažesnėmis pajėgomis prisidėjo Nyderlandai, Norvegija, kitos šalys.