Totalitarinio režimo gniaužtuose
Pasak filosofo, šioje situacijoje susidūrėme su totalitariniu režimu.
„Totalitariniai režimai buvo sovietinis, ypač stalinizmo laikotarpiu, ir nacistinis. Šiandieną matome putinišką totalitarinį režimą. Tai jau nebe autoritarizmas, o totalitarizmas. Ir kokiu būdu šitie žmonės persigalvos, yra labai sunku pasakyti“, – sakė G. Mažeikis.
Jo manymu, vienintelė viltis yra į sankcijas, kad jie pamatys, kaip jų piniginės plonėja.
„Antras dalykas yra žuvusieji – apie sūnus ir artimuosius, apie kuriuos jie turės galvoti. Bet tradiciškai totalitariniuose režimuose žuvusiųjų skaičių, jų vardus ir pavardes slepia. Atsisako Ukrainoje surinkti savo žuvusių karių kūnus, palieka juos sudegusius, nefiksuoja, žymi kaip dingusius be žinios.
Ir, žinoma, atitinkamai Putino pažadėti milijonai kiekvienam žuvusiam kariui, sudariusiam sutartį, beveik niekam neklius. Nes jie žymimi kaip arba dingę be žinios, arba tai yra šauktiniai, kuriems nepriklauso jokie draudimai ir išmokos“, – sakė G. Mažeikis.
Pasak filosofo, jų piliečius totalitarinė V. Putino valdžia apgauna, bet jie niekaip į tai nereaguoja.
„Ir daugybė įvairių įrašų rodo, kad šiai dienai vis dar karo nuodai juos labai stipriai veikia“, – teigė G. Mažeikis.
Tiki tuo, ką sako jų valdžios atstovai
Iš vakariečio perspektyvos atrodo neįmanoma tikėti tokiais dalykais kaip tarkime Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimai, kad „mes Ukrainos nepuolėme“, arba, kad Rusija niekada nenaudojo energetikos kaip ginklo.
Filosofas neleido abejoti, kad jo minimi maždaug 50 proc. žmonių Rusijoje tiki tokiomis nesąmonėmis.
„Jie ne šiaip tiki, jie giliai tuo tiki. Ir, jeigu Jūs jiems parodysite kitus faktus, net video įrašus, net jų artimųjų žuvusiųjų veidus ir kūnus, jie vis tiek atsisako tikėti kitaip“, – sakė G. Mažeikis.
Pasak pašnekovo, tai yra totalitarinės propagandos psichologija.
Kinijai karas apsimoka
Vakarams pritaikius sankcijas, verslams traukiantis iš Rusijos, jos gyventojai, jei dar nesusidūrė, netrukus susidurs su praktinio gyvenimo problemomis. Bet, profesoriaus teigimu, kol kas jos nebus tokios reikšmingos.
„Kol naftos ir dujų kainos yra labai aukštos, labai didelės dramos su jų ekonomika nebus. Taip ji 20-30 proc. kris, taip tas bus jų pensininkams, provincijos gyventojams labai didelės problemos. Bet tai ne tos problemos, kurios galėtų suaudrinti Maskvos visuomenę“, – teigė G. Mažeikis.
Pašnekovo įsitikinimu, Vakarams reikia nustoti pirkti dujas ir naftą, bei prispausti labiau Kiniją, kad ji irgi labiau kontroliuotų santykius su Rusija.
„Kinijai finansiškai tas karas labai apsimoka, todėl, kad rusai, negalėdami parduoti kitur dujų ar naftos, pigiai parduos Kinijai“, – sakė G. Mažeikis.
Dalis elito bėga į Vakarus
Kitas klausimas – apie šalies oligarchų savijautą ir lūkesčius.
„Jie skaičiuoja kitaip, jie galvoja ne apie tai, kiek bulvės kainuoja, o apie tai, kiek jie milijonų prarado. Tai yra visai kitas santykis, ir, žinoma, kad dauguma oligarchų ir ne tik oligarchų, bet apskritai kultūrinio, finansinio, ekonominio elito, yra nepaprastai išsigandę“, – kalbėjo G. Mažeikis.
Pasak jo, jie ir priklauso tam vienam ar dviem, trim procentams Rusijos žmonių, kurie aktyviai bando išvengti šito karo.
„Ko gero, daugelis jų norėtų nušalinti V. Putiną. Tik klausimas – kaip, ir, ar jie turi tam pakankamai jėgų? Kaip matome šiai dienai, dauguma jų yra linkę bėgti į Vakarus ir atsižegnoti nuo V. Putino“, – sakė G. Mažeikis.
Trintis tarp kariuomenės ir saugumo
Jis pastebi, kad šiuo metu yra trinties tarp Rusijos saugumo ir kariuomenės.
„Nes V. Putinas tariasi tik su savo krašto apsaugos ministru Sergejumi Šoigu, ir su kariuomenės Generaliniu štabu dėl karo pradžios. Ir, kaip matyti iš įvairių duomenų, kurie mus pasiekia iš Rusijos, kad Rusijos saugumas nebuvo pakankamai arba visai neinformuotas apie būsimą karą, ir nebuvo vadovaujamasi Rusijos saugumo pateikta analitine medžiaga“, – teigė G. Mažeikis.
Pasak profesoriaus, Rusijos pralaimėjimai yra siejami su tuo, kad nebuvo naudojamasi Rusijos saugumo išvadomis.
„Šiai dienai mes matome gana didelę trintį tarp kariuomenės ir Rusijos saugumo. Šitoje vietoje kaip tik gali būti variantas, kad būtent kažkokie saugumo generolai gali galvoti apie tai, kaip išspręsti šitą gilėjančią problemą“, – sakė G. Mažeikis.
Prognozuoja didelę krizę
Jis paaiškino, kad kariuomenė neužsiima politiniais klausimais, ir sprendžia tik savo karinius, strateginius klausimus.
„Kaip matome, tą daro beviltiškai. O analitikai sėdi būtent saugumo institucijose, ir jie būtent ir turi pastebėti šitas milžiniškas grėsmes, kurias sukėlė du dalykai: tai yra sankcijos ir karas. Tai reiškia, kad jie turi ieškoti galimybių išvengti katastrofos“, – teigė G. Mažeikis.
Pasak jo, tai, kad piliečiai tyli, oligarchai išsilaksto, ir niekas nemato išeities, liudija, kad Rusija po truputį ritasi į bedugnę.
„Ji ritasi į bedugnę karo požiūriu, todėl, kad jų žmonių vis daugiau žus, ir karo įniršis Ukrainoje vis didės. Antras dalykas yra ekonomikos griūtis, kurios negali pamatyti per dieną. Ji yra išsekinama, destabilizuojama, nutrūksta įvairūs finansiniai, ekonominiai saitai, prasideda įvairūs kriminaliniai judėjimai.
Visa tai pamažu išsibanguoja. Ir, jeigu šiandieną nematome didelio įvykio, tai, kaip ekonomistai pastebi, tą didelį įvykį pamatysime, panašu, už pusės metų ar dviejų-trijų mėnesių, kada pradės viskas svyruoti vis labiau ir labiau. Ir, pasauliui sprendžiant naftos ir dujų problemas, pamažu Rusijoje įsisiūbuos labai didelė krizė. Tada tie dalykai jau keisis“, – aiškino G. Mažeikis.
Prognozuoja elitų krizę
Šiuo metu, pasak filosofo, abejotina, kad V. Putinas tokioje situacijoje norėtų kokio nors dar vieno įprastinio karo.
„Žinoma, kad atominis karas visada yra baisus, ir jis gali grasinti tuo. Bet, kad jis vykdytų konvencinį karą – po šito Ukrainos karo, tai yra labai abejotina. Mes pamatėme, kokia silpna yra Rusijos konvencinė kariuomenė. Jie ir patys tai pamatė, ir supranta, kad NATO sutriuškins per porą dienų“, – sakė G. Mažeikis.
Jo manymu, Rusijos režimas šiuo metu labai blaškosi, ir artimiausias scenarijus bus toks, kad V. Putinas ieškos kaltų už nesėkmes.
„Ir mes pamatysime elitų krizę Rusijoje. Rusijoje tai yra artimiausias scenarijus. Pilietinio nepasitenkinimo dar ilgai nepamatysime. Karo pabaigos irgi dar galime nepamatyti, jeigu derybos bus nelabai sėkmingos. Bet, tikėtina, kad Rusija pradės po truputį ir vis lanksčiau derėtis“, – teigė G. Mažeikis.
Jo manymu, V. Putinas savo nuomonės dėl Ukrainos tikrai nepakeis.
„Jis gali tik padaryti laikinų išlygų. Karas bus sustabdytas ne visam, o tik tam tikram laikui. Jis vėl meluos ir apgaus. Pasitikėti šituo asmeniu negalime, nei vienu jo žodžiu. Jo racionalumu taip pat negalima pasitikėti. Kol V. Putinas su savo artimaisiais, tokiais kaip S. Šoigu, valdys, pasauliui nebus nieko gero, bet ir Rusijai bus labai blogai“, – prognozavo G. Mažeikis.
Mums patiems jis siūlė taip labai nesigąsdinti.
„Mes nesame tikrai saugūs, bet šiai dienai tas pavojus, kurį mes čia bandome vaizduotis, kad esame sekančios aukos, tikrai yra nerealus ir perdėtas“, – įvertino G. Mažeikis.
Kolektyvinė atsakomybė – visiems Rusijos piliečiams
Karo Ukrainoje kontekste dažnai keliamas klausimas, kiek patys rusai yra už tai atsakingi, ar jie turėtų prisiimti atsakomybę už V. Putino režimo nusikaltimus.
Pasak profesoriaus, visų pirma, reikia atskirti Rusijos piliečius nuo rusų tautybės žmonių. Rusų tautybės žmonės gali gyventi bet kur pasaulyje, ir būti taip pat ir Lietuvos ar Ukrainos piliečiais, Lietuvos ar Ukrainos patriotais.
„O rusų pilietybės žmonės iš tikrųjų susiduria su tokia problema, kad egzistuoja toks reikalas kaip kolektyvinė atsakomybė. Apie kolektyvinę atsakomybę pradėta kalbėti jau po Antro pasaulinio karo, kada buvo šnekama, pirmiausia, apie nacistinę Vokietiją, kad visi Vokietijos piliečiai, kurie tuo metu priklausė hitlerinei Vokietijai, yra atsakingi už įvykius, kurie atsitiko po to. Tai ir vadinama kolektyvine atsakomybe“, – aiškino G. Mažeikis.
Pasak jo, neabejotinai, kiekvienas asmuo po to gali pasakyti, kad jis nesutiko su Vladimiru Putinu, protestavo prieš jį.
„Jeigu jis tai pasakys, ir įrodys, tada galima į tai atsižvelgti. Kaip mes atsižvelgėme ir į sovietmečio disidentus, arba, pavyzdžiui, atsižvelgėme į nacizmo laikotarpio žmones, kovojusius prieš hitlerinę valdžią. Ir rodome tokiems vokiečiams visokeriopą pagarbą.
Bet to nesikeičia pats kolektyvinės atsakomybės principas, nes dauguma žmonių ir yra tie, kurie įgalino vieną arba kitą autoritarinį arba totalitarinį režimą, ir jų vien todėl, kad jie neapgalvotai balsavo, palaikė savo autoritarinę valdžią, fanatiškai tikėjo savo valdžios teiginiais, dezinformacija ir melu, neieškojo teisingos informacijos. Visa tai ilgainiui virsta kolektyvine atsakomybe“, – dėstė G. Mažeikis.
Pasak filosofo, kolektyvinė atsakomybė vėliau jau gali būti paskirstyta, priklausomai nuo kaltės masto.
„Vieniems tai tiesiog būtų pastaba, kad „žiūrėkite, kaip jūs neteisingai elgėtės, kokie jūs buvote menki, ir, kad jūsų visa istorija ir jūsų vadovėlius reikia išmesti lauk, ir viską perrašyti iš naujo“. Tai yra nedidelė kolektyvinė atsakomybė. O kitiems, žinoma, jau gali būti ir didelė, priklausomai nuo to, ar jie priiminėjo arba vykdė nusikalstamus sprendimus. Tai, žinoma, kad Rusijos pilietybės žmonės bus atsakingi už tai, kas vyksta Ukrainoje, – visi“, – sakė G. Mažeikis.
Yra protestų ir už, ir prieš
Pasak profesoriaus, labai sunku spręsti apie šios šalies visuomenę, turint mintyje, kad yra žmonių, kurie aktyviai kovoja prieš putinišką režimą, nebijo būti suimti, kai kurie jų net nebijo pakliūti į kalėjimus, viešai pareiškia savo nuomonę.
„Aš juos labai gerbiu, ir mes juos visados turime išskirti ir pažymėti. Tačiau jų yra absoliuti mažuma, turint omenyje, kad per visą šalį išeina arti šimto tūkstančio (žmonių), bet tai 140 mln. (žmonių šalyje) yra nulis. Labai mažai išeina protestuoti“, – teigė G. Mažeikis.
Kartu jis atkreipė dėmesį į tai, kaip elgiasi Rusijos miestų administracijos.
„Jos supermarketuose, mokyklose, įvairiose kitose viešose vietose dabar jau beveik kas dieną visoje šalyje organizuoja patriotines akcijas palaikyti karui Ukrainoje, kur nuolat skanduoja, kad „mes laimėsime“, „valio, Putinui“, „mes su Putinu“, „nugalėsime nacistus“ ir panašius šūkius“, – pasakojo G. Mažeikis.
Iš atsitiktinių duomenų (kadangi patikimų sociologinių duomenų nėra), pasak filosofo, sakoma, kad apie 50 proc. žmonių tikrai yra išplautomis smegenimis.
„Dar kita dalis arba yra baikščių ir tylinčių, pritariančių, bet pirmai progai pasitaikius, kurie elgsis kitaip, ir keli procentai yra aktyviai kovojančių su putinizmu“, – vardino G. Mažeikis.
Šalis totalinės cenzūros situacijoje
Pasak profesoriaus, tai kelia labai didelį pavojų.
„Šiandieną Rusijoje yra totalinė cenzūra. Už ne taip pasakytą žodį galite gauti nuo baudos iki 15 metų kalėjimo. Visi žurnalistai, kurie yra bent kiek drąsesni, yra priversti arba emigruoti, arba visiškai tylėti. Jokių kitokių variantų nėra“, – sakė G. Mažeikis.
Jis aiškino, kad dauguma Rusijos piliečių negali internetu atrasti pozityvios ir teigiamos informacijos (apie Ukrainą), turint mintyje, kad jų internetas yra totaliai kontroliuojamas, blokuojamas, išjungiamas, ir daromos įvairios kitokios internetinės sekimo priemonės.
„Net, jeigu apeisite, pavyzdžiui, tviterio arba feisbuko draudimus, ir parašysite kažkokią žinutę, palaikančią ukrainiečius, Jūsų žinutę aptiks, ir tada, tikėtina, kad būsite įkalintas“, – aiškino G. Mažeikis.
