Sekmadienį valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad NATO narės gali siųsti naikintuvus į Ukrainą. Pirmadienį Lenkijos pareigūnai patikino, kad savo naikintuvų į Ukrainą nesiųs. Antradienį lenkai jau pareiškė, kad jie perduos JAV savo turimus sovietinės gamybos naikintuvus MiG-29, kurių turi 29.
Tai galėjo pasirodyti kaip gudrus, iš anksto aptartas, planas, pagal kurį naikintuvus Ukrainai atiduotų ne lenkai, o JAV, bet Valstijų atstovai pareiškė, kad to nebus.
Paklausta, ar JAV pareigūnai iš anksto derino veiksmus su Lenkija prieš Varšuvai paskelbiant savo pranešimą, valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland atsakė: „Mano žiniomis, ne.“
Vėliau JAV atstovai pareiškė, kad Lenkijos pasiūlymas yra neįgyvendinamas.
R. Lopata: neprivalome būti neutralūs
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Raimundas Lopata sutiko, kad labai keistai atrodo viešas JAV ir Lenkijos aiškinimasis.
„Šiaip tokie dalykai sprendžiami ne per spaudą. Sunku pasakyti, kas čia nutiko, nes iš tikrųjų keista. Sunku paaiškinti, kodėl taip keista vyksta debatai viešojoje erdvėje“, – teigė jis.
R. Lopata atkreipė dėmesį, kad tarptautinė teisė leidžia šalims nebūti neutralioms.
„Kitaip tariant, mes galime pasirinkti, ką remti ir tame viskas yra tvarkoje“, – pabrėžė jis.
Anot parlamentaro, dabar sunku atsakyti į klausimą, kodėl nesibaiminama tiekti ginklus, bet bijoma atiduoti naikintuvus.
Tačiau buvęs Lietuvos kariuomenės vadas V. J. Žukas Delfi patikino, kad skirtumas yra.
„Yra didelis skirtumas, kadangi naikintuvui reikalingas techninis aptarnavimas, oro uostai. Jeigu dovanoji naikintuvus, turi garantuoti techninį aptarnavimą, o tai reiškia naudojimąsi oro uostais. Oro uostų naudojimas, aišku, jau būtų įsitraukimas, kuris galėtų sukelti visai kitokią Rusijos reakciją“, – paaiškino jis.
Pasak buvusio kariuomenės vado, atiduoti naikintuvą reiškia, kad su juo privalo būti techninis personalas. Todėl klausimas, ar ukrainiečiai apskritai turi pajėgumų tokį kiekį naikintuvų perimti.
„Pilotų gal ir užtektų, bet personalo ir priemonių? Tai – ne rankinį ginklą perduoti ar ne lengvąją transporto priemonę, čia yra visa eilė papildomų sąlygų“, – pabrėžė pašnekovas.
Esmingai karo eigos nepakeistų
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Deividas Šlekys feisbuke iškėlė klausimą, ką esmingai kare pakeistų kelios dešimtys naikintuvų.
„Turint omenyje visą Rusijos ginkluotės mastą, tiesiog sunkiai įsivaizduoju esminį lūžį. Nepaisant Kremliaus problemų ir tikrai tragiško taktinio lygmens efektyvumo, jis pamažu perima vis daugiau Ukrainos teritorijos ir turi daugiau nei pakankamai karinės galios numušti naikintuvus“, – pastebėjo jis.
Docento manymu, naikintuvų suteikimas esmingai karo eigos nepakeistų ir gal dėl jų klausimo mažiau reikėtų ginčytis: „Jeigu susitars, valio. Ne, tai ne. Man kur kas svarbiau yra tai, jog vykdomas ginkluotės perdavimas Ukrainai nenutrūktų, ar tai, jog ta pati Lenkija nepalūžtų nuo priimamo pabėgėlių masto.“
D. Šlekys, pavadinęs šią istoriją „Mig'ų „Santa Barbara“ taip pat klausė, kam reikia švaistyti tiek diplomatinės energijos, geros valios tarp sąjungininkų ir visuomenės paramos taktinio lygmens sprendimams.
V. J. Žukas Delfi sakė, kad aviacijos pajėgumai yra svarbūs kovojant dėl oro erdvės bei pristabdant kolonų judėjimą Ukrainos teritorijoje.
„Nemanau, kad tai nebūtų reikšminga parama, tai būtų labai reikšminga parama, be jokios abejonės, ypač, kai ruošiamas didysis Kijevo puolimas. Juo labiau, kad ta oro erdvė dar nėra pilnai užkariauta Rusijos, yra skraidančių ir Ukrainos lėktuvų. Karas gali tęstis dar ne vieną savaitę, taip turbūt ir bus“, – kalbėjo buvęs kariuomenės vadas.
Seimo narys, karo istorikas Valdas Rakutis Delfi teigė taip pat nesutinkantis su D.Šlekiu, nes dominavimas ore esą yra labai svarbi, o kai kuriais atvejais – lemianti aplinkybė.
„Reikia suprasti, kad tai, kas vyksta ore, labai veikia tuos, kurie yra ant žemės, tu jautiesi, kad tave kažkas globoja“, – sakė jis.
Reakcijos baimė – pamatuota
Anot V. J. Žuko, visas NATO elgesys nuo pat karo pradžių rodo, kad Aljansas bijo įsikišti, kad sau nesukeltų tiesioginių pasekmių.
„Buvo sprendimas perduoti naikintuvus, paskui apsitarta viduje, nutarta neperduoti, paskui vėl sugalvota kažkokia nauja schema. Tai yra nesusikalbėjimas paties NATO viduje – bijo jie išprovokuoti Rusiją, todėl tokie nenuoseklūs veiksmai iš jų pusės ir vyksta“, – sakė jis.
Pašnekovo teigimu, greičiausiai lenkai tikėjosi išlošti iš šios situacijos pakeičiant savo naikintuvus į modernesnius, bet nesuderino to su amerikiečiais.
Delfi jau rašė, kad manoma, jog Lenkija, mainais į Mig-29 atidavimą, papildomai siekia įsigyti naują partiją naikintuvų F-16 palankiomis kainomis.
„Man tai yra visiškai aišku – tas pats buvo su oro erdvės apsauga virš Ukrainos, bijoma išprovokuoti Rusiją, neryžtingumas. Norima išvengti tiesioginės konfrontacijos, nieko čia naujo“, – kalbėjo V. J. Žukas.
V. Rakutis teigia, kad „žmonių, kurie išmano, kas yra ginklai“ baimė dėl galimos Rusijos reakcijos yra pamatuota.
„Negalima sakyti, kad va, kokie neryžtingi, ryžtas viską išgelbėtų – taip nėra“, – kalbėjo jis.
Politikas mano, kad JAV ir Lenkijos aiškinimaisi viešoje vietoje rodo, jog šalys dar neperėjo į karo režimą – komunikuoja taikos sąlygomis.
„Žmonės nebeturi sugebėjimo karo komunikuoti tai, ką ir reikia komunikuoti karo metu. Mes vis dar gyvename pagal taikos taisykles, mums svarbūs įvaizdžiai ir panašiai. Tai čia dėl to toks veiksmas“, – kalbėjo jis.
Jis įsitikinęs, kad naikintuvų atveju reikėtų taikyti lendlizą, kai už ginklus juos gaunanti šalis susimoka po karo. Tokiu atveju esą būtų išvengta Rusijos kaltinimų dėl kišimosi į karą.
V. Rakutis įsitikinęs, kad tai – ne tik karas dėl Ukrainos, bet ir dėl NATO įvaizdžio – ar Aljansas sugeba apginti valstybes, kurios nori būti draugėmis, ar palieka likimo valiai.
Seimo narys taip pat teigė, kad klaida yra leisti V. Putinui išlaikyti iniciatyvą savo rankose.
„Vienintelis būdas įveikti tokias valstybes yra perimti iniciatyvą ir jam diktuoti, kaip turi būti ir ir kokie yra variantai. Bet tam reikia labai daug ryžto ir sutelktumo, mes to neišmokome, vis dar tikimės, kad kažkaip praeis. Nepraeis“, – kalbėjo jis.
