Ukrainos Černobylio atominė jėgainė, ją užėmus rusų daliniams, vis labiau atkertama nuo išorinio pasaulio. TATENA pranešė, kad 210 technikų ir vietinių saugos darbuotojų jau beveik dvi savaites be pertraukų budi elektrinėje, nes, ją kontroliuojant Rusijai, nesikeičia pamainos.
Jie turi maisto ir vandens, tačiau jų padėtis esą vis labiau blogėja. Be to, TATENA nebeturi ryšio su savo stebėjimo sistemomis, kurios užtikrina, kad Černobylyje visos branduolinės medžiagos „yra savo vietoje“. Be to, „Ukrenergo“ tikino, kad „visiškai nutrauktas elektros energijos tiekimas Černobylio elektrinei ir jos apsaugos sistemoms.
„Atominė elektrinė „buvo visiškai atjungta nuo elektros tinklo“, – sakoma operatoriaus „Facebook“ puslapyje paskelbtame pareiškime ir priduriama, kad dėl karinių veiksmų „nėra galimybės atkurti elektros linijų“ ir kad elektros tiekimas taip pat nutrūko Slavutyčiaus mieste. Ką tai reiškia ir prie ko tai gali privesti?
Neteko elektros energijos
„Esu labai sunerimęs dėl sunkios ir įtemptos darbuotojų Černobylio atominėje elektrinėje situacijos ir su tuo susijusių galimų saugumo rizikų“, – sakė TATENA vadovas Rafaelis Grossis.
Bet tai tebuvo švelniai pasakyta: nutrauktas ne šiaip ryšys su Černobylio atomine elektrine, kurioje 1986 metais įvyko branduolinė avarija. Nutrūko ir elektros tiekimas – tiek pačiai elektrinei, tiek Slavutičiaus miestui, kuris pastatytas po 1986-ųjų avarijos jėgainės darbuotojams.
Slavutičiaus mieste gyvena dauguma iš Černobylio AE vis dar dirbančių specialistų, tačiau miestas nuo elektrinės yra atkirstas ne tik geografiškai Baltarusijos teritorijos gabalu, bet, prasidėjus karui, ir fiziškai. Tai „Delfi“ patvirtino Černobylio AE daug metų dirbęs ir šiuo metu Slavutyčiuje gyvenantis Vasilijus Maksimenko.
„Darbuotojai – dauguma jų – ten atvažiuodavo elektriniu traukiniu iš Slavutyčiaus. Kai prasidėjo Rusijos invazija į mūsų valstybę, priimtas sprendimas susprogdinti tiltus. Todėl dabar traukiniu ten patekti negalima ir atvesti pamainos. Klausimas buvo keltas, galbūt perkelti žmones vandeniu, bet nesusitarė ir pamainos nėra, o žmonės ten dirba 2 savaites“, – teigė V. Maksimenko.
Jis pažymėjo, kad Černobylio AE netgi yra patalpų, kurios nėra šildomos, tačiau jose vis tiek reikia dirbti: žmonės tiesiog atsigabendavo radioatorius. O nutrūkus elektros tiekimui temperatūra tose patalpose bus „kaip šaldytuvuose“.
„Ką galima dabar realiai padaryti, man sunku pasakyti. Nes pasitikėjimo humanitariniais konvojais nėra – juos pastarosiomis dienomis rusai apšaudo, rusų pajėgos nesilaiko pažadų. Tad organizuoti patekimą į tą zoną sunku, be to, ji yra atjungta nuo normalaus ryšio, ten daug okupantų“, – teigė V. Maksimenko. Kita problema – nutrūkęs elektros tiekimas, kuris fiksuotas tiekiant reguliarias ataskaitas į Kyjivą apie padėtį Černobylio AE.
V. Maksimenko teigimu, situacija, kad Slavutyčiaus nėra elektros energijos, dar nėra blogiausia. Daug blogiau, kad linija yra fiziškai pažeista ir tai reiškia, kad Černobylio AE paleisti dyzeliniai generatoriai.
Kad šie jau yra įjungti, „Delfi“ patvirtino ir Černoylio AE direktorius Valerijus Seida.
„Šiuo metu visiškai nutrūkęs elektros tiekimas Černobylio AE, dirba dyzeliai (dyzeliniai generatoriai – Red. ). Pažeidimas fizinis, tai reiškia, kad nutrauktas laidas. Dyzeliniai generatoriai galės veikti 48 val“, – tikino Černobylio AE direktorius.
O kas tada?
„O tada viskas – visiškas elektros tiekimo nutrūkimas, viskas atsijungia“, – teigė V. Seida.
Tiesa, jis patikino, kad elektros linijos atkūrimo klausimas „sprendžiamas aukščiausiu lygiu“, tačiau „kol kas niekas neteikia prognozių“, kada tai gali įvykti. Jis taip pat patikino, kad humanitarinių koridorių, norint patekti į Černobylio AE zoną niekas kol kas nesuteikė.
Informaciją apie nutrūkusį elektros energijos tiekimą ir paleistus generatorius viešai patvirtino ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmyto Kuleba. Jis taip pat paragino nutraukti ugnį ir leisti specialistams netrukdomai atnaujinti elektros tiekimą, antraip po 48 valandų gali įvykti radiacijos nuotėkis.
„Prie gero tai neprives, ten saugoma daugiau, nei 22 tūkst. panaudoto branduolinio kuro kasečių, ten reikia stebėti radiacinį foną, temperatūrą, turi vykti nuolatinė vandens cirkuliacija, aušinimo procesas. Jei visa tai dings, jei nebus kontroliuojama, tai gali įvykti „nešvarus išmetimas“, jei iki to prieis“, – „Delfi“ taip pat patvirtino V. Maksimenko.
Dar daugiau, jo teigimu, Černobylio AE darbuotojai vengia bendradarbiauti su rusų kariais, kita vertus, tenka dirbti kontroliuojant būtent okupacinėms pajėgoms, tačiau tai nėra specialistai.
„Tai reiškia, kad visos operacijos, pokalbiai yra stebimos su priskirtais kariais. Bet tai nėra specialistai, tai tik kariai, kurie iki galo nesupranta, kas vyksta. Žinau, kad prieš kelias dienas atvažiavo dar kažkokie kariai ir jie, palyginus su pirmaisiais, elgiasi dar chamiškiau ir grubiau. Prie ko tai prives, aš nežinau“, – tikino V. Maksimenko.
Ne 48 valandų, o savaičių klausimas
Vis dėlto taip dramatiškai situaciją pateikusių ukrainiečių nerimą kiek atvėsino Fizinių ir technologijos mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Vytenis Barkauskas. Jis pripažino, kad elektros energijos tiekimo praradimas branduolinės energetikos objekte visada yra susirūpinimą keliantis įvykis.
„Tokiu atveju prarandama galimybė užtikrinti reikalingų saugos ir stebėsenos sistemų veikimą. Kalbant apie Černobylį – ten jau bene dvidešimtmetį neturime veikiančio reaktoriaus. Pavojingiausia ten esančios atliekos yra panaudotas branduolinis kuras, kurio didžioji dalis šiuo metu yra saugoma specialiuose vandens baseinuose. Šiuo metu svarbiausias uždavinys yra užtikrinti tinkamą tokių baseinų aušinimą.
Nesant elektros energijos tiekimo, prarandama galimybė aušinti tokius baseinus, vandens temperatūra tokiame baseine pradeda kilti, jis pradeda garuoti, o išgaravus vandeniui galimas panaudotų kuro elementų tolesnis kaitimas ir atitinkamai radionuklidų pasklidimas į aplinką. Tai pavojingiausias scenarijus“, – sakė V. Barkauskas.
Vis dėlto jis nuramino, kad Černobylio reaktoriai išjungti seniai, tad panaudoto branduolinio kuro elementuose išsiskirianti šiluma yra smarkiai sumažėjusi, tad tokiam scenarijui vystytis reikėtų laiko.
„Kadangi nežinau kuro saugojimo detalių, negalėčiau pakomentuoti kiek, tačiau net ir sustojus avariniam aušinimui, tam reikėtų bent jau dienų ar savaičių“, – kalbėjo V. Barkauskas.
Kartu jis pabrėžė, kad, kalbant apie kalio jodido vartojimą tokios avarijos atveju – jis nereikalingas, kadangi radioaktyviojo jodo Černobylio panaudoto kuro elementuose nebėra.
„Pabrėžčiau, kad bet kuriuo atveju, branduolinių ir radiacinių avarijų atveju visuomet būtina atkreipti dėmesį į valstybės institucijų rekomendacijas ir nurodymus. Tačiau nerimą kelia kitas dalykas, tai, kad, anot pranešimų, TATENA, naudodamasi ten įdiegtomis priemonėmis, nebeturi galimybės sekti situacijos Černobylyje. Tokiu atveju yra galimas nesankcionuotas ir nekontroliuojamas nepatikimų asmenų priėjimas prie branduolinių medžiagų“, – pabrėžė V. Barkauskas.
TATENA taip pat paskelbė, kad neįžvelgiama „jokio kritinio poveikio saugai“ dėl nutrūkusio elektros energijos tiekimo Ukrainos Černobylio atominėje elektrinėje.
„Ukraina informavo TATENA apie elektros energijos praradimą“, – agentūra pranešė „Twitter“ tinkle, pridurdama, kad „šiuo atveju TATENA nemato jokio kritinio poveikio saugai“.
Kam reikalinga elektra?
Buvęs energetikos ministras, branduolinės energetikos ekspertas Leonas Ašmantas aiškino, kad atominė elektrinė (AE) paprastai yra „užmaitinama“ iš trijų nepriklausomų šaltinių.
„Anksčiau, sovietų laikais, buvo tokia tvarka, aš manau, kad ji yra likusi. Pavyzdžiui, aš galiu Jums pasakyti dėl Ignalinos, buvo viena linija iš Elektrėnų, kuri galėjo dirbti nepriklausomai, kita linija – Smolensko AE, kuri galėjo nepriklausomai dirbti, ir kita – iš Daugpilio. Aš nežinau Černobylio schemos“, - kalbėjo L. Ašmantas.
Branduolinės energetikos ekspertas aiškino, kad panaudotą branduolinį kurą reikia nuolatos aušinti. Jeigu to nebus daroma kurį laiką (kiek konkrečiai neįvardino - „Delfi“), pasak jo, „išsilydys tas kuras, sprogimas bus, ir pasklis radioaktyvios medžiagos“.
„Vat Jūs įjunkite lygintuvą, ir išeikite iš namų, kuo baigsis?“, - situaciją, jeigu nutrūktų elektros tiekimas visiškai, apibūdino L. Ašmantas.
Pasak eksperto, sugriautam AE blokui irgi reikalingas vanduo, ten taip pat turėtų būti vykdomas aušinimas.
„Nes, kada vyksta radioaktyvus skilimas, visada išsiskiria šiluma, ir reikalinga elektra. Tačiau aš nežinau, kur yra tos linijos“, - sakė L. Ašmantas.
Kas yra žinoma?
Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) viršininko pavaduotojas bendrais branduolinės saugos klausimais Sigitas Šlepavičius interviu „Delfi TV“ papasakojo apie tai, kokia situaciją, jų žiniomis, yra dabar.
„Pasirodė žiniasklaidoje ir Ukrainos branduolinę saugą reguliuojanti institucija savo feisbuko paskyroje paskelbė, kad prarasta vienintelė išorinė elektros tiekimo linija, kurie tiekė elektrą Černobylio AE saugai svarbioms sistemos. Ši linija buvo prarasta, ir šiuo metu pasijungė autonominiai dyzeliniai generatoriai, kurie, jeigu nebus jokių trikdžių, užtikrins elektros energijos tiekimą 48 valandas“, – kalbėjo S. Šlepavičius.
Šioje situacijoje jis pažymėjo, kad norint užtikrinti bent minimalų saugos lygį AE, reikia septynių saugos principų.
„Vienas iš jų yra būtent išorinis patikimas elektros tiekimas visiems branduolinės energetikos objektams, taip pat jų fizinis integralumas, kad jie nebūtų pažeisti, ir radioaktyvios medžiagos nepatektų į atmosferą. Toliau, kad visos saugai svarbios sistemos ir saugumo sistemos būtų darbingos ir paruoštos. (…)
Taip pat, kad AE darbuotojai galėtų vykdyti savo funkcijas, ir priimti sprendimus be jokio spaudimo, ką šiuo metu Černobylio AE darbuotojams sunku padaryti, kai vyksta karas, kai kareiviai yra AE. Taip pat svarbu užtikrinti logistiką, atsarginių detalių tiekimą. Jeigu yra kažkokie gedimai elektros tinkluose, kad būtų sudarytos sąlygos elektros tinklus pataisyti“, – teigė S. Šlepavičius.
Dyzeliniai generatoriai yra aprūpinti kuru 48 val., pasak eksperto, jeigu nepavyksta pataisyti elektros tiekimo linijų, turi būti sudarytos sąlygos kurą atsivežti ir papildyti dyzelinio kuro rezervus.
Apie galimus padarinius
Specialistas ramino, kad Lietuvos gyventojams pagrindo nerimauti nėra.
„Kol kas Černobylio AE darbuotojai situaciją kontroliuoja. Be abejo situacija nėra normali. Ypač, kai vyksta karas. Jeigu ta situacija nepagerės, ir elektros linijų nepavyks sutaisyti, tai be reikia suprasti, kad, nors elektrinė yra sustabdyta, ji neveikia, bet aikštelėje yra kuro saugykla, kur yra apie 20 tūkst. kuro rinklių, ir jas pastoviai reikia aušinti.
Jeigu tas aušinimas nebus užtikrintas, tai gali ilgalaikėje perspektyvoje, po dviejų parų ar šiek tiek dar to laiko yra daugiau, gali sutrikti kuro aušinimas. Ir bent jau aplink Černobylį ar šiek tiek toliau galime turėti rimtų radiologinių padarinių“, – aiškino S. Šlepavičius.
VATESI specialistas aiškino, kad buvo kreiptasi į TATENĄ, kad jie pateiktų savo prognozes.
„Lauksime atsakymo, patys analizuojame, ir dalinamės informacija su Lietuvos Respublikos atitinkamomis žinybomis. Jeigu tik situacija pasikeis, tikrai informuosime, atitinkamai bus informuoti ir Lietuvos gyventojai“, – sakė S. Šlepavičius.
