Majoras A. Revaitis pokalbyje su VU TSPMI docentu Deividu Šlekiu kalbėjo, jog galvojo, kad Rusija Ukrainos nepuls.
„Buvo bandymai spėti, atliepiant mano tyrimo rezultatus. Aš vis dėl to labiau pasisakiau, kad Rusija neturėtų pulti Ukrainos, ypatingai atliepiant tą diskusiją prieš Sirijos karinę kampaniją. Kuomet buvo aišku, kad Rusija kariaus dvišaliu sutarimu ir teiks karinę pagalbą Asado režimui.
Todėl, kad buvo jaučiama, jog Rusija pradeda labai tausoti savo karius“, – VU TSPMI feisbuko paskyroje pasidalintame pokalbyje kalbėjo A. Revaitis.
Jis teigė, jog jo pirminė išvada nepasitvirtino – Rusija nusprendė pulti Ukrainą. Bet pasitvirtino tai, kad ji „turės daug nuostolių“.
„Kitas dalykas, kuris labiau nustebino, nei „pulti–nepulti“, nes čia yra prognozės, tai buvo Rusijos negebėjimas kariauti karo iš distancijos. Daug kalbų ir tekstų Rusijos karinėje mintyje yra prirašyta, apie ypač taiklią ginkluotę. (…) Remiantis Rusijos karo teorija, šiandien Rusija visgi Ukrainoje kariauja ketvirtos kartos karą, kuris įsitvirtino II Pasaulio karo metu, kai atsiranda automatiniai ginklai, jie pradedami kelti ant tankų ir lėktuvų. Nieko naujo, toli nuo deklaruotų tikrųjų karinių pajėgumų ir atotrūkis tarp karinės minties“, – kalbėjo majoras A. Revaitis.
Jis teigė, jog ir ekspertai sutinka, kad Rusijos karinė mintis yra „gerokai atitrūkusi nuo jos karinių pajėgumų“.
„Iš esmės, rusų karo teoretikai mąsto apie 6 kartos karybą iš distancijos. Bet tuo tarpu, Gruzijoje buvo kariaujamas 4 kartos karas. Kodėl taip yra? Nes Rusija neturi pakankamai pajėgumų“, – sakė jis.
Majoras VU TSPMI pokalbyje teigė, jog Rusija šiuo metu Ukrainoje neturi „viršenybės ore“.
Jis kalbėjo, jog atrodo, kad Rusijos karybos teorijos nebelieka praktikoje.
„Nuo tų giluminių operacijų teorijos, kuri yra įtakingiausia teorija, didžiausias deimantas Rusijos ar sovietų karininkų parašyta, iš ko, greičiausiai, atsirado ir blitzkrygo karyba, tai didžiausia sėkmė, kada gali apsupti pajėgas, apsupti miestą. (…) Tą mes puikiai matėme ir Rytų Ukrainos konflikte“, – teigė jis.
Majoras teigė, jog ir vakarai pastebi, kad didžiausi Rusijos trukdžiai – bandant užkariauti miestus.
„Tai kaip jie tai padarys, ar tai bus mechanizuotas puolimas su oro ir artilerijos parama, kuomet aktyviai veiks naikintuvai bombonešiai, atakos sraigtasparniai, toliašaudė artilerija, raketinės pajėgos, lauko artilerija pajungta. Ir tada jau gale naudojamos termobarinės sistemos. Tos civilinės erdvės rusams pataps mūšio lauko erdve, o ne civiline“, – teigė majoras.
3 miestų puolimo scenarijai
Majoras A. Revaitis teigė, jog Rusija Ukrainoje pirmomis dienomis miestus bandė užimti „iš eigos“, tačiau tai nepavyko. Tai pirmas iš miestų užėmimo scenarijų.
„Antras būdas, kuomet jau yra daroma prielaida, kad miestas bus nuožmiai ginamas ir įtvirtintas – šturmu. Tiesiog šturmuojant – užiminėjant pastatą po pastato, kvartalą po kvartalo. Taip pat ir amerikiečiai mąsto“, – kalbėjo jis.
Majoras teigė, jog atsižvelgiant į ankstesnę Rusijos karinę patirtį, šie du metodai turėtų būti modifikuojami.
„Rusijos mąstysenoje yra trys dalykai, kuomet kalbama apie karinę operaciją. Tai yra ugnis, manevras ir smūgis. Jų teigimu, šių trijų dedamųjų protingas panaudojimas lemia sėkmingus rezultatus mūšyje. Kas keičiasi nuo pirmų dviejų – „iš eigos“ ir šturmu – pereinama į miesto blokavimą ugnimi.
Iš esmės gebėti kariauti iš distancijos, panaudojant šiuolaikines technologijas. (Turėti, aut. p.) tokią mišrią aviacinę grupę, kuri būtų sudaryta iš operacinių atakos orlaivių ir UAV – nepilotuojamų orlaivių“, – kalbėjo VU TSPMI docento D. Šlekio pašnekovas A. Revaitis.
Tik po to, kai miestas „blokuojamas“ ugnimi, daromas priartėjimas ir pereinama prie šturmo.
„Panašu, kad dabar apie 3 būdą Ukrainoje toli ant žemės jį įgyvendinti. Matomai bus daromas šturmas – pereita prie ugnies. Ugnies viršenybė taktinio mūšio lygmenyje stoja į pirmą vietą, skirtingai nei pirmiau būdavo smūgis“, – teigė jis.
Majoras svarstė, kad jei Rusijos kariuomenės apsuptuose miestuose bus pasipriešinimas, su miestu bus elgiamasi kaip su Mosulu ir Alepu 2016 metais – „bus griaunamas miestas, bandant palaužti politinį pasipriešinimą“.
Stebisi Rusijos aviacijos pajėgų pasyvumu
Vakarų ekspertai pastebi, kad Rusija dar nepanaudojo visų savo aviacijos pajėgumų Ukrainoje. Majoras A. Revaitis VU TPSMI pokalbyje pateikė tris galimas to priežastis.
„Pirma, Rusija neturi pakankamo arsenalo bombarduoti miestus, kaip kad sakė pačioje pradžioje, nes buvo labiau tikimasi tos išvaduotojo etiketės Ukrainoje.
Antras dalykas – netgi pratybų metu yra labai sunku dekonfliktuoti ugnį, kad nenumuštum savo orlaivių. Ypač kai vienoje erdvėje veikia priešų lėktuvai, tavo lėktuvai ir oro gynybos sistemos. (…) Trečioji – toks ir buvo planas, aviacijos neįvedinėti pačioje pradžioje, o bandyti nuvažiuoti sausuma tam, kad negriautų miestų. Tas taiklumas nėra užtikrintas, neturi dar ypatingai daug pajėgumų kariauti šiuolaikinį karinę kampaniją“, – sakė majoras A. Revaitis.
