„Aš manau , kad jau jis (kolektyvinis imunitetas) yra ir Lietuvoje. (…) Pavyzdžiui, ir Jungtinė Karalystė paskelbė, kad pas juos jau 95 proc. populiacijos yra imunizuota. Tai yra ir vakcinuoti, ir persirgę žmonės. Omikronas visus mus imunizavo. Ir mano šeima persirgo, ir skiepyti, ir neskiepyti vaikučiai.

Tikrai labai daug žmonių persirgo. Imunitetas, tiek vakcinų sukurtas, tiek persirgimo, tikrai apsaugos bent artimiausiais mėnesiais. Tikėtina, kad ir ilgiau. Ir tai jau nebus tokia situacija, kokia buvo pandemijos pradžioje, kai niekas imuniteto neturėjo“, – interviu „Žinių radijo“ laidai sakė „Dienos klausimas“ A. Žvirblienė.

Pasak profesorės, dabar, kiek tas virusas, bepakistų, vis tiek išliks kažkoks kryžminis imunitetas, ir žmonija nebus tokia beginklė, kokia buvo pandemijos pradžioje.

Jos nuomone, dabar nebėra prasmės žmones spausti skiepytis.

„Manau, kad dabar yra situacija natūrali. Jokių kitų motyvų kaip tik pačio žmogaus apsisprendimas nėra. Tai yra labai teisingas požiūris, kad tas, kas nori, tas pasiskiepija, tas apsaugo save.

Aš labai būčiau už tai, kad jau apie jokius spaudimus nėra kalbos. Turime pailsėti. Mes nežinome, ar bus ta grėsmė rudenį, kokie variantai bus. To nežino niekas (…). Europos vaistų agentūra patvirtins naujas vakcinas, kurios dabar testuojamos. Ar jų prireiks? Jeigu dabar kuriama vakcina prieš omikroną, klausimas, ar tikrai prireiks tos vakcinos“, – sakė A. Žvirblienė.

Jos nuomone, kalbant apie kovidą, pavasaris ir vasara bus palyginti ramūs.

„O dėl rudens niekas nesiima prognozuoti. Bet įgytas imunitetas vis tiek sukurs atsparumo foną. (…) Labai didelė visuomenės dalis imunizuota. Tas turėtų gerokai turėtų stabdyti net ir naujų variantų plitimą. Šiame etape bent jau šituo klausimu norėtųsi optimizmo.

Aš nejaučiu (naujų karantinų kvapo ). Panašu, kad visuotinis imunitetas veda į endemiją, kad virusas yra tarp mūsų, bet jis taip labai mums nekenkia, ir kartais taip ir būna, kad atrodo didžiausia krizė, bet iš tikrųjų tai istorijos pabaiga“, – teigė A. Žvirblienė.

Perspėja dėl išaugusios tymų rizikos

Deja, kaip konstatavo profesorė, išsipildė prognozės, kad skepticizmas dėl naujų vakcinų gali pakenkti ir bendram skiepijimo lygiui.

„Deja yra ir išsipildė niūri prognozė, nes 2021 metais planinės vaikų vakcinacijos apimtys yra nukritusios. Pavyzdžiui , tymų rizika šiuo metu yra pakankamai didelė (…). Dabar deja skiepijimas nuo tymų yra maždaug 88 proc., kas yra labai mažas skaičius“, – sakė A. Žvirblienė.

Pasak profesorės, skiepijimo nuo šitos ligos apimtys turi būti virš 95 proc.

„Jeigu jos krenta mažiau, turime tymų protrūkių riziką. Tą beje turėjome 2019 metais, buvo keliasdešimt tymų atvejų, ir vaikai sirgo sunkiai, bet tada skiepijimo apimtys buvo virš 92 proc. O dabar yra 88 proc., kas yra žemiausias lygis nuo 2005 metų. Nesuprantama, kodėl taip atsitinka. Galbūt žmonės, kurie patikėjo sąmokslo teorijomis, ir kurie bijojo naujų vakcinų, tą baimę permetė ir ant tradicinių vakcinų“, – svarstė A. Žvirblienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją