„Ukrainos užsienio reikalų ministras D. Kuleba, į klausimą, ar Ukraina vertina tai, kad „Shell“ kompanija dalį pelno už perkamą Rusijos naftą perveda Ukrainai, atsako – „Nustokit pirkti Rusijos naftą. Vienoj paramos mums pinigais, tiesiog nepirkite naftos. Tie pinigai permirkę Ukrainos krauju“. Panašiai kalba ir Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis – „Negalime Ukrainos krauju mokėti už naftą ar dujas.“
D. Kulebos moralė aiški. Mes (Vakarai) tikimės, kad humanitarine pagalba, ginklais galime užglaistyti savo nenuoseklumą (veidmainystę?), savo esminį prieštaravimą – tai, kad pirkdami naftą ir dujas remiame žmonių žudymus. Mes duodam Ukrainai duonos ir ginklų, bet kai reikia pusę euro pridėti prie savo benzino kainos – pasidaro sunku. JAV apklausa rodo, kad dauguma amerikiečių pasiruošę mokėti brangiau, kad tik nereiktų pirkti Rusijos naftos.
Su dujomis Europai sunkiau, bet nafta (o būtent nafta yra Kremliaus pagrindinės pajamos), gali būti nupirkta ir ne iš Rusijos. Apie tai kalba ir A. Blinkenas, JAV ieško būdų, kad pasaulinėje rinkoje atsirastų daugiau ne rusiškos naftos. Tuo labiau, kad rinkos reagavo ir stengiasi nepirkti rusiškos naftos net su nuolaida“, – pirmadienį feisbuke rašė Nepriklausomybės akto signataras.
Jis apžvelgė situaciją Lietuvoje.
„Pradžiai pastebėkime, kad ši vyriausybė padarė bent tris strategiškai svarbius ir sunkius sprendimus Lietuvai ir Europai (o dabar ir Ukrainai), ir tik dabar pilnai galima įvertinti tų sprendimų strateginę reikšmę:
Pirmiausia, nepaisant ankstesnės vyriausybės tiesiog nusikalstamo nuolaidumo (toleruojant prezidentūrai) Rusijos/Baltarusijos/Latvijos bei Lietuvos lobistams, primetant Lietuvai žalingą metodiką, vis tik pavyko sustabdyti Astravo atominės elektros prekybą per Latviją, nors ilgą laiką viešai buvo neigiamas pats prekybos faktas ir gąsdinama santykių su Latvija žlugimu. Tuo šiandien mažiau mokame Rusbelo sąjungai.
Antra, pačių apsigynimo būdu buvo sustabdyta pirmoji Putino – Lukašenkos atakos prieš Lietuvą ir visus Vakarus fazė- ataka prisidengiant gyvais žmonėmis, ir įprastiniame lėtame Lietuvos kontekste tiesiog saulės greičiu pradėta statyti fizinė Lietuvos siena su Baltarusija.
Trečia, įgyvendinant JAV (o dabar ir ES) sankcijas buvo sustabdytas Baltarusijos kalio tranzitas bei su tuo susijęs kontrabandinių cigarečių pagrindinis (norisi tuo tikėti) srautas, kuris Rusbelo pajamas sumažina mažiausia dar 2-3 mlrd. dolerių“, – rašė A. Januška.
Jo teigimu, pastaruoju metu, kartu su Baltijos šalimis, buvo apribotas elektros pirkimas iš Rusijos bei atsisakyta Rusijos dujų importo per skystų dujų terminalą.
„Neabejotina, kad Lietuva yra sąlyginai labiausiai dėl įvestų sankcijų jau pasiaukojusi (nukentėjusi) šalis“, – įvertino diplomatas.
Visgi sunkiausias klausimas, pasak jo, – naftos importo iš Rusijos ribojimas.
„Dėl to, kad turime Mažeikių naftos gamyklą, kuri negali (taip sakoma) perdirbti kitos nei rusiška nafta, Kremliui sumokame beveik 3 mlrd. už naftą ir produktus. Nors turime sunkiai iškentėtą Būtingės terminalą ne rusiškos naftos importui.
Gal verta apie tai kalbėtis su Lenkijos vyriausybe, tuo labiau neatmestina, kad JAV Kongresas artimiausiu metu gali sankcionuoti rusiškos naftos pirkimą“, – pastebėjo A. Januška.
Kiek vėliau jis papildė savo įrašą, pranešdamas apie „Orlen“ sprendimus.
„Lenkija jau apsisprendė, tad ankstesnė populiari versija, kad gamykla pastatyta tik rusiškai naftai bus neteisinga ir tie milijardai mokėti Kremliui, pagaliau baigsis.
Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ praneša, jog stiprinamas žaliavinės naftos pristatymas iš alternatyvių krypčių į naftos perdirbimo produktų gamyklas Lietuvoje, Lenkijoje ir Čekijoje. Su pagrindiniu partneriu – kompanija „Saudi Aramco“ – sutarta dėl 5 papildomų žaliavinės naftos, išgautos Šiaurės jūroje, tanklaivių pirkimo. Taip pat užtikrintas alternatyvios naftos pristatymas į vienintelę Baltijos šalyse veikiančią, AB „ORLEN Lietuva“ valdomą, naftos perdirbimo produktų gamyklą Mažeikių rajone“, – pridūrė A. Januška.
