Aukščiausiasis teismas: statybos leidimas negalėjo būti išduotas
Tačiau apie viską nuo pradžių. Daugiabučio statybas Žvėryno mikrorajone, Poškos gatvėje 18, keisti sutapimai ir atsitiktinumai lydi nuo pat jų pradžių.
Teisėjų kolegija galutine ir neskundžiama nutartimi nutarė, kad pradėtos daugiabučio statybos – neteisėtos. Toliau bylos nagrinėjimas buvo perduotas į apylinkės teismą, tačiau nuo 2019 m. teismas savo sprendimo taip ir nepaskelbė.
2019 metų gegužės 9 d. LAT nutartyje teigiama, kad statybos leidimas daugiabučiam namui D. Poškos g. 18, Vilniuje, negalėjo būti išduotas.
Tačiau nors Aukščiausiasis teismas ir nusprendė, kad statybos neteisėtos, teisę spręsti, ar reiks griauti nebaigtą statyti nelegalų namą, paliko žemiausios instancijos apylinkės teismui, kuris jau buvo nusprendęs, kad statybos vyksta legaliai. Vilniaus miesto apylinkės teismas jau buvo nusprendęs, kad statytojai šiuo atveju yra teisūs ir atmetė prokurorų ieškinį. Taip pat apylinkės teismas teigė, kad nėra pagrindo naikinti statybos leidimo.
Viešąjį interesą gynęs Vilniaus apygardos prokuroras prašė pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2014 m. lapkričio 18 dieną Vilniaus miesto savivaldybės išduotą statybos leidimą. Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija tenkino šį prašymą.
Šiuo metu teismo neteisėtu pripažintą statinį valdo UAB „P18”. Ši įmonė anksčiau buvo sudariusi susitarimą su Lietuvos edukologijos universitetu. Juo remiantis, universitetas, šiuo metu prisijungęs prie Vytauto didžiojo universiteto, „P18” perdavė 307,44 kv. žemės sklypą.
Daugiabučio statytojai šiame sklype buvo suplanavę įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Tačiau LAT teisėjų kolegija tokį susitarimą pripažino niekiniu ir negaliojančiu. Be to, teismas panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 18 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą.
Taip pat teismo nutartyje teigiama, kad daugiabutį statyti pradėjusi įmonė negalėjo nuomos pagrindu naudoti visą valstybinės žemės sklypo dalį, kurioje pradėjo daugiabučio statybas. Dėl to, anot teisėjų, savivaldybė negalėjo išduoti statybos leidimo.
„Teisėjų kolegija, remdamasi šiais argumentais, konstatuoja, kad ginčo statybą leidžiantis dokumentas, kuriuo UAB „P18“ leista ginčo valstybinės žemės sklypo teritorijoje statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, buvo neteisėtai išduotas“, – rašoma nutartyje.
„Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėsiantis ieškinio reikalavimą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, pirmiausia privalo išsiaiškinti, ar neteisėta statyba gali būti įteisinta ir jos padariniai gali būti pašalinti kitomis, t.y. mažiau statytojos teises varžančiomis, priemonėmis", - teigiama nutartyje.
Ir tai dar ne viskas, ką turi išsiaiškinti apylinkės teismas. „Teisėjų kolegija (…) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėsiantis ieškinio reikalavimą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, taip pat turi išsiaiškinti, kas Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo prasme yra atsakingas (atsakingi) už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir todėl privalo dengti išlaidas už statybos padarinių šalinimą”, - dėstoma nutartyje.
Apylinkės teismo sprendimo iki šiol nėra
Nors dar 2019 metais byla pasiekė Vilniaus miesto apylinkės teismą, jokio sprendimo iki šiol nėra priimto.
Tuo metu vietos gyventojai, kalbėję su Delfi, piktinosi, kad taip ilgai neįvykdomas teisingumas. O taip pat, jų teigimu, nebaigtas statyti daugiabutis jau ima kelti grėsmę aplinkiniams. Jis esą jau ima eižėti ir nuo statinio krenta tam tikri elementai, o galiausiai statinyje lankosi ir lėbauja prastos reputacijos asmenys.
„Čia yra Lietuvos teisingumo gėda. Aukščiausiasis teismas pripažino, kad statybos leidimas neteisėtas. Namas nelegalus, tačiau iki šiol niekas nenugriauta. Stovi griaučiai ir apylinkės teismas nagrinėja bylą nežinia kiek laiko. O kiek dar jis ten ruošiasi nagrinėti? Čia nėra ferma, kuri stovi vidury lauko. Čia – Vilniaus centras, kultūros paveldo vietovė. Juk tokie griaučiai gadina bendrą kraštovaizdį. Jau nekalbant apie tai, kad ten lankosi narkomanai ir alkoholikai. Kelia grėsmę aplinkiniams gyventojams. O kur dar krentančios plytos ir kitos statybos medžiagos. Tas namas stovi apleistas jau daugybę metų ir byra. Tai yra tikra gėda“, - piktų žodžių negailėjo Žvėryno gyventojas Vilius, prašęs neįvardyti jo tapatybės.
Palaikė V. Putino remiamą kandidatą
Kaip matyti Registrų centro dokumentuose, Poškos g. 18 sklypas yra 0.2095 ha dydžio. Tai yra valstybinės žemės sklypas, kurio dalis – 0.0621 ha – nuo 2012 m. liepos 17 d. išnuomota UAB „P18“. Nuomos terminas – 44 metai.
Na, o antrasis šio sklypo pastatas – nebaigtas statyti daugiabutis. Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino statybos leidimą.
Kaip matyti Registrų centro Juridinių asmenų registre, šį nebaigtą statyti statinį valdo UAB „P18“. Įmonės vadovas – Dmitrijus Černovas. Vienintelis įmonės akcininkas – UAB „CTLF“. Šiai įmonei vadovauja tas pats D. Černovas. Vienintelis pastarosios įmonės akcininkas – UAB „Akcijų valdymo įmonė“. Pastarosios įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas – Aleksandr Černov. Būtent šis asmuo yra galutinis naudos gavėjas.
A. Černov - Lietuvoje gerai žinomas verslininkas ir sporto funkcionierius.
Internete nurodoma, kad A. Černov yra Lietuvos šachmatų sporto veikėjas, buvęs Lietuvos šachmatų federacijos prezidentas. Taip pat jis pristatomas kaip verslininkas ir finansų specialistas.
Taip pat žiniasklaidoje publikuotuose straipsniuose pažymima, kad prieš 2014 metų FIDE vadovo rinkimus jis palaikė Rusijos prezidento V. Putino aplinkos šachmatų veikėją Kirsaną Iliumžinovą, siekusį perrinkimo 6 kadencijai.
2015 m. Delfi rašė, kad Tarptautinei šachmatų federacijai (FIDE) vadovaujantis K. Iliumžinovas atsidūrė JAV juodajame sąraše.
JAV kaltino K. Iliumžinovą ir jo kontroliuotą Rusijos banką RFA finansine pagalba Sirijos prezidento Basharo al Assado režimui bei ryšiais su aukštais jo pareigūnais. Sankcijos iš viso buvo paskelbtos keturiems Rusijos ir Kipro verslininkams bei šešioms bendrovėms.
Tuomet teigta, kad jie finansavo sandorius tarp Damaske reziduojančios B. al Assado vyriausybės ir „Islamo valstybės“. JAV kompanijoms buvo uždrausta turėti bet kokių verslo ryšių su juodajame sąraše atsidūrusiais fiziniais ir juridiniais asmenimis, taip pat įšaldytas visas šalies teritorijoje buvęs jų turtas.
Gerų asmeninių santykių su milijonieriumi ir buvusiu Kalmukijos respublikos prezidentu prieš rinkimus neslėpė ir Lietuvos šachmatų federacijos (LŠF) vadovas A. Černov. K. Iliumžinovą asmeniškai rėmė Rusijos prezidentas V. Putinas.
„Aš turiu neblogus asmeninius santykius su K. Iliumžinovu. Jis yra profesionalus politikas ir žmogus, kuris moka suprasti. Nemanau, kad dėl to, kas įvyko šiandien, bus sugadinti Lietuvos santykiai su K. Iliumžinovu, jei jis rinkimus laimės. Bet kuriuo atveju, šiuos santykius aš pasistengsiu išsaugoti“, – yra teigęs buvęs LŠF vadovas.
Tačiau tokia A. Černov pozicija patiko ne visiems jo vadovaujamos federacijos nariams.
VMI areštavo dalį daugiabučio
Registrų centre nurodoma, kad A. Černov yra Vilniaus žydų bendruomenės vadovas ir valdybos pirmininkas. Taip pat jis yra VšĮ „Šiaurės Jeruzalė“ valdybos narys. Be to, jis yra UAB „Rambeta“ akcininkas.
Tuo metu UAB „P18“ vadovas D. Černovas yra susiję su daugybe kitų Lietuvoje registruotų įmonių. Registrų centro duomenimis, jis yra IĮ „6mm“ vadovas ir savininkas. Taip pat vadovauja šioms įmonėms: „UAB „Aerosta“, UAB „CTLF“, UAB „Darmita“, UAB „Dolasa“, UAB „Gvazdikų namai“, UAB „M logistika“, UAB „Naujoji Anglija“, UAB „Protingi verslo sprendimai“, UAB „Radioloftai“, UAB „Rusnės loftai“, UAB „Savanorių 219“, UAB „Rambeta“.
Delfi susisiekė su Mokesčių inspekcija ir paklausė, dėl kokių priežasčių pritaikytas turto areštas. VMI Nepriemokų administravimo departamento vyresnioji patarėja Džiugina Balčiūnienė pateikė štai tokią informaciją: „Turto arešto aktu areštuotos 4/100 dalys daugiabučio gyvenamojo namo. Žemės sklypas, ant kurio pastatytas namas, nėra areštuotas.
Mokesčių mokėtojo turtas areštuojamas, kai pastarasis atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų ir yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Areštas taikomas neribotą laiką, kol mokėtojas sumoka skolą biudžetui. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo taikytas turto areštas, turto arešto aktas panaikinamas.“
Laukia teismo sprendimo
Delfi susisiekė su nebaigtą statyti daugiabutį valdančia UAB „P18“. Jos atstovų paklausėme, kokios pozicijos įmonė, kaip statinio savininkė, laikosi byloje.
Ir gavome štai tokį atsakymą: „Šiuo metu vyksta mediacija siekiant surasti visas šalis tenkinantį susitaikymo būdą. Visi proceso dalyviai aktyviai dirba ir aptariami variantai turi perspektyvą.“
Taip pat klausėme, ar pastato savininkus tenkina tai, kad byla jau beveik 3 metus nagrinėjama teisme? Ar neatrodo, kad bylos nagrinėjimas užtruko?
Įmonės atstovai pripažino, kad bylos nagrinėjimas užtruko: „Netenkina. Bet, deja, yra tokių procesų praktika.“
Paklausus, koks nebaigto statyti statinio likimas, jo savininkai teigė, kad viskas paaiškės po teismo sprendimo: „Objekto tolimesnis likimas priklausys nuo teisminio proceso rezultato.“
Aplinkinių namų gyventojai skundžiasi, kad nebaigtame statyti daugiabutyje lankosi prastos reputacijos asmenys, ten lėbauja – vartoja alkoholį ir narkotines medžiagas. Paklausėme savininkų, ar jiems yra žinoma ši situacija ir ar ketina ko nors imtis, kad tam būtų užkirstas kelias.
Savininkai teigė, kad šią informaciją patikrins: „Objektas yra aptvertas, teritorija periodiškai prižiūrima. Jūsų informacija dėl įtartinų asmenų bus patikrinta ir esant poreikiui bus imtasi priemonių.“
Tačiau dėl to, kad pastato konstrukcijos gali kelti grėsmę aplinkiniams, savininkai nesutiko: „Prasidėjus ginčams pastatytos konstrukcijos buvo užkonservuotos. Tai iš esmės yra gelžbetoninis karkasas, jis nebyra ir nebyrės.“
Nors anksčiau A. Černovas teigė palaikantis ryšius su K. Iliumžinovu, tačiau dabar teigė, kad jokių kontaktų su šiuo asmeniu nepalaiko.
„2014 m. specialiai šauktame Lietuvos šachmatų federacijos visuotiniame susirinkime buvo priimtas sprendimas FIDE vadovo rinkimuose palaikyti G. Kasparovo kandidatūrą (LŠF buvo vienintele Baltijos šalių federacija, priėmusi tokį sprendimą) kas ir buvo įgyvendinta. Gandai, kuriais jūs disponuojat, yra rudimentas beprecedentinio politinio spaudimo, kurį abu kandidatai vykdė LŠF atžvilgiu. Jokių kontaktų su buvusiu FIDE prezidentu K. Iliumžinovu nepalaikoma“, - nurodoma Delfi raštu pateiktame atsakyme.
Kada bus išnagrinėta byla, niekas nežino
Na o dabar pasidomėkime, kodėl Vilniaus miesto apylinkės teisme taip ilgai nagrinėjama neteisėtų statybų byla.
Teismo atstovas Aurimas Žukauskas Delfi nurodė, kad ieškovas šioje byloje yra Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą. Atsakovai: privatus asmuo, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ Vytauto Didžiojo universitetas, valstybinė įmonė Turto bankas ir UAB „P18“. Tretieji asmenys: Žvėryno bendruomenė, Registrų centras ir du privatūs tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų.
Anot jo, šiuo metu teisėjos Kristinos Lysionok nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo.
Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis dėl šio statinio paskelbta 2019 m. gegužę ir tada byla grąžinta apylinkės teismui. A. Žukausko paklausėme, kodėl ši byla taip ilgai nagrinėjama apylinkės teisme? Galbūt kažkuri šalis vilkina bylos nagrinėjimą? Kada ketinama paskelbti nutartį?
Vis dėlto A. Žukauskas nieko konkretaus pasakyti negalėjo: „Byla buvo nagrinėjama įprasta tvarka, tačiau 2020 m. rugsėjo 4 dieną šalys pareiškė norą ginčą perduoti teisinei mediacijai. Šioje byloje ginčo šalys nusprendė siekti taikaus ginčo sprendimo. Teisinės mediacijos atveju šalys sprendžia ginčą kartu su mediatoriumi, o ne su teisėju. Tik šalims ar mediatoriui nebematant taikaus ginčo sprendimo, byla grįžta nagrinėjimui teismo posėdžiuose. Teisinės mediacijos procesas nėra viešas.“
Taip pat jo klausėme, kiek ilgiausiai Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėta civilinė byla. Be to, prašėme pateikti statistiką, kiek laiko šiame teisme vidutiniškai nagrinėjamos tokio pobūdžio civilinės bylos. Tačiau A. Žukauskas atsakymų į šiuos klausimus neturėjo: „Į 5 ir 6 klausimus atsakyti negaliu, kadangi tokios informacijos nerenkame. Kaip ir minėjau prieš tai, šiuo atveju byloje šalys nusprendė siekti taikaus ginčo sprendimo.“
A. Žukausko teigimu, kiek laiko užtruks mediacijos procesas, niekas nežino. Anot jo, šis terminas nėra apibrėžtas. „Šiuo metu vyksta teisinė mediacija. Pagal galiojantį teisinį reglamentą, atskiro termino, nustatyto teisinei mediacijai, nėra. Mediatorius arba viena iš šalių turi nutraukti mediacijos procesą, kad bylos nagrinėjimas būtų tęsiamas. Teismas šio proceso trukmei įtakos neturi. Procesas nėra terminuotas“, - dėstė A. Žukauskas.
Prokuratūra gina viešąjį interesą
Generalinės prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė Delfi paaiškino, ko šiuo metu byloje siekia prokuroras.
„Informuojame, kad Jus dominančioje byloje Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, palaiko tokius ieškinio reikalavimus:
1. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo dalį dėl Vilniaus mieste, adresu D. Poškos g. 18, esančio žemės sklypo 244 m2 ploto dalies priskyrimo eksploatuoti kūrybinėms dirbtuvėms;
2. Pripažinti negaliojančia 2011 m. rugsėjo 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Valstybės turto fondo (jos teisių perėmėja – valstybės įmonė Turto bankas), ir privataus asmens dėl 0,0621 ha ploto žemės sklypo dalies nuomos dalyje dėl 244 m2 ploto žemės sklypo dalies išnuomojimo privačiam asmeniui;
3. Pripažinti negaliojančiais 2012 m. ir 2013 m. sudarytus susitarimus dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimų dalyje dėl 244 m2 ploto žemės sklypo dalies išnuomojimo statybų vystytojui;
5. Leisti statybų vystytojui per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti statinį; šių veiksmų neatlikus, įpareigoti statytoją per 6 mėnesius nuo termino perstatyti statinį pabaigos savo ir Vilniaus miesto savivaldybės (po 50 proc.) lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;
Anot G. Vitkauskaitės-Šatkauskienės, pradiniu ieškiniu buvo prašoma panaikinti aukščiau atsakyme minimus dokumentus, taip pat pripažinti negaliojančiu susitarimą, kuriuo Lietuvos edukologijos universitetas leido statybų vystytojui naudotis 307,44 kv. m. žemės sklypo, esančio D. Poškos g. 18, Vilniuje, dalimi mašinų stovėjimo aikštelei įrengti.
Be to, kaip ji nurodė, pradiniu ieškiniu buvo siekiama panaikinti 2014 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės statybų vystytojui išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir įpareigoti statytoją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.
„Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išsprendus dalį šiame atsakyme paminėtų reikalavimų ir išaiškinus, kad statybų vystytojas turi teisę į dalies (tokio dydžio, kuri būtų buvusi priskirta statybų vystytojui priklausiusioms, šiame žemės sklype buvusioms kūrybinėms dirbtuvėms) žemės sklypo nuomą, ieškinio reikalavimai buvo patikslinti“, - nurodė G. Vitkauskaitė-Šatkauskienė.
Savivaldybė teigia kontrolės nevykdanti
Dėl šio nebaigto statinio saugumo užtikrinimo klausimų turėjome ir Vilniaus miesto savivaldybei. Šios Būsto administravimo skyriaus vedėjas Mariaus Žvinklis teigė, kad savivaldybės administracija esą vykdo baigtos statybos statinių, tai yra statinių, kurių 100 proc. baigtumas registruotas Nekilnojamojo turto registre, naudojimo priežiūrą.
„Teisės aktai nustato, kad statinio naudojimas ir priežiūra prasideda užbaigus jo statybą ir tęsiasi iki statinio naudojimo pabaigos (statinio išregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos) arba iki statinio griovimo darbų pradžios“, - dėstė M. Žvinklis.
Anot jo, šiuo atveju kontrolę turėtų vykdyti Statybos inspekcija: „Nebaigtos statybos statinių (daugiabutis namas Poškos g. 18 nebaigtas statyti) statybos valstybinę priežiūrą vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Inspekcija vykdo statinių statybos valstybinę priežiūrą iki statybos pabaigos, t.y. iki dienos, kai statinio (jo dalies) statyba užbaigiama. Savivaldybė vykdo tik 100 proc. baigtų pastatų naudojimo priežiūrą, todėl neturi teisinio pagrindo teikti reikalavimus dėl nebaigtos statybos statinių priežiūros.“
Planuoja atlikti patikrinimą
Tuo metu Statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė teigė, kad inspekcija taip pat dalyvauja bylos nagrinėjime teisme. Kol byla teisme nebus išnagrinėta, tol, kaip nurodė R. Kėkštienė, nėra pagrindo reikalauti pastato nugriovimo. O tai gali užtrukti, nes teismas pratęsė teisminės mediacijos terminą ir teismo posėdis byloje skirtas šių metų birželio 1 d.
„Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-112-863/2022 civilinėje byloje Nr. e2-247-863/2021 pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą ieškinį dėl administracinių aktų, sandorių, statybos padarinių pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą šalinimo ir žalos atlyginimo. Statybos inspekcija byloje yra įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
Informuojame, kad teismas, tenkinęs bylos šalių prašymą, perdavė ginčą nagrinėti teisminei mediacijai, kurios metu siekiama galimo taikaus teisminio ginčo išsprendimo. Paskutinis teisminės mediacijos posėdis vyko 2022-02-24. Teismui pratęsus teisminės mediacijos terminą teismo posėdžiai byloje skirti 2022-05-31 ir 2022-06-01.
Vis dėlto ji pridėjo, kad sustabdžius pastato statybos darbus, jo savininkai turi užtikrinti saugumą. Ši prievolė yra reglamentuota teisės aktuose.
„Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-02 įsakymu Nr. D1-848 10 punkte nustatyta, kad sustabdžius statinių statybą atliekami jų konservavimo darbai statinio konservavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka ir atvejais. Kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir statinio, statomo kultūros paveldo statinio teritorijoje, konservavimo darbų minimali apimtis, nurodyta šio Aprašo 8 punkte, gali būti papildyta pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos reikalavimus, atitinkančius Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų nuostatas (aprašo 9 punktas). Pagal Aprašo 8 punktą minimali statinio konservavimo darbų apimtis turi užtikrinti:
1) sumontuotų (pastatytų) statinio laikančių konstrukcijų ir atitvarų apsaugą nuo ardančių klimato, gruntinio vandens, grunto nuošliaužų, laikinų koncentruotų krūvių ir kitų poveikių, nestatant ir neįrengiant naujų konstrukcijų;
2) nelaimingų atsitikimų statybvietėje prevenciją: statybvietės aptvėrimą, įėjimų į statinius laikiną uždarymą, laikinų statybvietės inžinerinių tinklų atjungimą nuo veikiančių inžinerinių tinklų, iškasų užpylimą ar aptvėrimą, šulinių uždengimą, įspėjamųjų ženklų pastatymą ir kitų saugos priemonių atlikimą;
3) priešgaisrinę apsaugą: degalų, tepalų ir degių statybos produktų pašalinimą iš statybvietės, priešgaisrinių privažiavimų atlaisvinimą ir kitų gaisro prevencijos priemonių atlikimą;
4) aplinkos apsaugą nuo taršos iš statybvietės: paviršinio vandens nutekėjimą, lakių statybos produktų pašalinimą arba uždarymą, cheminių medžiagų, degalų bei tepalų nepatekimą į aplinką ir kitas priemones“, - nurodė R. Kėkštienė.
Be to, R. Kėkštienė nurodė, kad Statybos inspekcija planuoja atlikti šio pastato patikrinimą, kurio metu bus tikrinama, ar statytojas užtikrina saugumą: „Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, UAB ,,P18“ būdama pastato savininkė ir sustabdžius statybos darbus privalo nustatyta tvarka organizuoti statomo statinio konservavimo darbus.
Reaguodama į šį pranešimą, Statybos inspekcija artimiausiu metu organizuos patikrinimą dėl minimo statinio konservavimo užtikrinimo laikymosi. Jeigu bus nustatyta, kad statinys nėra užkonservuotas, Statybos inspekcija surašys statytojui privalomąjį nurodymą dėl statinio konservavimo darbų užtikrinimo.“
Turto bankas medinį statinį nori parduoti, bet negali
Taip pat klausimų turėjome ir Turto bankui. Jo atstovė Jolita Skinulytė-Niakšu teigė, kad bendrabutį, esantį Poškos g. 18, Vilniuje, vadovaudamasis LR Vyriausybės nutarimu, Turto bankas perėmė iš Lietuvos edukologijos universiteto. Ir galiausiai ji teigė, kad bendrabutį ketinama parduoti. Tačiau tai įvyks tik tada, kai teisme bus išnagrinėta byla.
„Šį turtą planuojama parduoti, o gautas lėšas panaudoti valstybės administracinio turto atnaujinimo projektų finansavimui.
Šiuo metu 0,2095 ha ploto sklypą, kuriame yra Turto banko valdomas bendrabutis ir pradėtas statyti daugiabutis (savininkas UAB „P18“), patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT).
Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu dėl šio sklypo vyksta teisminė mediacija. Todėl turto pardavimas nėra galimas iki nėra užbaigtas mediacijos procesas.
Mediacijos šalims pasiekus susitarimą, būtų parengta sklypo dalių naudojimosi tvarka. Teismui patvirtinus sklypo dalių naudojimosi tvarką, Turto bankas galėtų kreiptis į NŽT dėl bendrabučiui priklausančio sklypo dalies ir tik tuomet galėtų būti pradėtos turto pardavimo aukcione procedūros.
Esama situacija kelia pyktį
Delfi susisiekė su Žvėryno bendruomenės valdybos pirmininke Danute Jokubėniene. Ji teigė, kad nuo pat pradžių Žvėryno bendruomenė laikėsi pozicijos, jog Poškos g. 18 nebuvo galima išduoti statybos leidimo daugiabučiui.
„Žvėryno bendruomenė visad gynė Žvėryno paveldą. Tas pastatas iškilo Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje. Mūsų nuomonė buvo, kad statyba čia tokio statinio negalima“, - nurodė D. Jokubėnienė.
Valdybos pirmininkę, kaip ir kitus šalia gyvenančius žmones, labai piktina nebaigto statyti daugiabučio griaučiai. Ji sutiko, kad teismo procesas užsitęsė per ilgai: „Kiek gali tie griuvėsiai ten stovėti ir piktinti gyventojus. Tai rodo tik mūsų teisėsaugos ir miesto valdžios bejėgiškumą. (...) Kad ten gali išlikti teismo sprendimu nenugriauti statiniai, niekam net mintis nekyla.
D. Jokubėnienė teigė, kad Žvėryno bendruomenė gauna nepakankamai informacijos apie teisminę mediaciją.
Jai taip pat labai nepriimtina tai, kad Turto bakas ketina parduoti šiame sklype stovintį medinį bendrabutį: „Išgirdę apie privatizavimą inicijavome atitinkamai raštus. Organizacijos faceebook’o puslapyje paskelbėme informaciją, laukdami gyventojų pasiūlymų, ką daryti. Siūloma kurti iniciatyvinę grupę ir bandyti saugoti medinuką.“
Nesutinka, kad medinis statinys būtų privatizuotas
Žvėryno bendruomenė šių metų vasario mėnesį raštu kreipėsi į Turto banką prašydama pristabdyti medinio bendrabučio privatizavimą.
„Prašome jūsų pristabdyti šiuo metu Turto banko planuose esantį pastato D. Poškos g. 18 privatizavimą, kol nebus tinkamai apsvarstytos ir išdiskutuotos su visuomene bei specialistais jo išsaugojimo bei galimo pritaikymo visuomenės reikmėms galimybės. Žvėryne jau privatizuota viskas: biblioteka, seniūnijos pastatas, buvę ligoninės pastatai ir t.t. Juokaujama, kad nebeliko valstybės žemės net pastatyti atliekų rūšiavimo konteinerius. Matydami tai, bei stebėdami vis didėjančią socialinę atskirtį, žemą pagyvenusių žmonių pragyvenimo lygį, esame įsitikinę, kad mūsų rajone būtinos miesto savivaldybei priklausančios patalpos, kuriose galėtų glaustis ir socialines paslaugas teikiančios NVO, vyktų gyventojų savipagalbos programos bei bendruomenių centrų inicijuojamos veiklos, galų gale tai būtų galimybė rajono senjorams susirinkti, pabendrauti ir t.t.
Informuojame, kad mes jau kreipėmės į Kultūros paveldo departamentą bei Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą, prašydami į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtraukto pastato (unikalus Nr. 31712) vertingąsias savybes.
Juk D. Poškos g. 18 – gerai išlikęs medinis pastatas Žvėryne. Tai ne tik 1911 m. architekto A. Filipovičiaus-Duboviko projektuotas puikiai reprezentuojantis medinį paveldą objektas, bet ir turintis istorinę reikšmę – tarpukariu minėtame name veikė Vilniaus labdarybės draugijos „Kęstutis“ bendrabutis, kuriame gyveno XX a.pr. mokslų siekę Lietuvos vaikai. Būtent čia 1918 m. po revoliucijos Rusijoje sugrįžę prisiglaudė žymūs Lietuvos kultūros veikėjai: B. Sruoga, P. Gaulaunė, A. Varnas, A. Nezabitauskaitė, A. Dirvianskaitė, V. Jomantas“, - dėstoma kreipimesi į Turto banką.
Tame pačiame rašte užsimenama ir apie pradėtą statyti mūsų jau aptartą daugiabutį: „Dėl nesuprantamų priežasčių Lietuvos edukologijos universitetui priklausančio pastato teritorijoje vietoje buvusio sandėliuko buvo leista statyti daugiaaukštį pastatą. Tik gyventojų bei mūsų organizacijos pastangomis teisme buvo sustabdytos šios statybos, nors tolimesnio šio sprendimo likimo nežinome.
Kartu su kitais Žvėryno nevyriausybinių organizacijų atstovais planuojame susitikti su Vilniaus savivaldybės tarybos nariais ir bandyti aptarti pastato išlaikymo galimybes, jei Vilniaus savivaldybė sutiktų perimti pastatą savo žinion. Manome, kad idėjų įkuriant bendruomenės, vaikų dienos centrą ir pan. galėtų pasiūlyti ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Taip ir pasireikštų šiuolaikiškas visuomenės dalyvavimas, apie ką vis garsiau kalbama.“
Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius atsakė į Žvėryno bendruomenės raštą ir pateikė štai tokią informaciją: „Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu vyksta teisminė mediacija, kurios metu bandoma susitarti, kokia daugiabučio (savininkas UAB „P18“), esančio šalia bendrabučio, dalis turi būti nugriauta ir kokia žemės sklypo dalis jam būtu priskirta. Mediacijos šalims pasiekus susitarimą dėl pastato ir sklypo dalies dydžio priskyrimo, būtų parengta sklypo dalių naudojimosi tvarka. Tik teismui patvirtinus sklypo dalių naudojimosi tvarką, Turto bankas galėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sprendimo, ar bendrabučiui priklausanti sklypo dalis nuomojama, ar parduodama pateikimo.
Tik įgyvendinus aukščiau nurodytus veiksmus, Turto bankas galėtų inicijuoti bendrabučio pardavimo procedūras (žemės perėmimas (priklausomai nuo NŽT sprendimo ar žemė parduodama, ar nuomojama), parduodamo turto vertinimas).
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. vasario 23 d. nutarimu nekilnojamąjį turtą, esantį D. Poškos g. 18, Vilniuje, išbraukė iš viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo su tikslu jį panaudoti administraciniam nekilnojamajam turtui atnaujinti, t. y. Turto bankui pardavus bendrabutį viešo aukciono būdu, gautas lėšas panaudoti kaip nekilnojamojo turto atnaujinimo projektų įgyvendinimo finansavimo šaltinį.“
