„Mus jungia tvirti įsipareigojimai demokratijai, žmogaus teisėms, tarptautinei tvarkai, pagrįstai taisyklėmis. Mes ją pripažįstame kaip bendrą saugumo garantą, kuriam šiuo metu kyla grėsmė dėl Rusijos karo. Visiškai neišprovokuoto ir nepateisinamo niekaip“, – sakė A. Blinkenas.

JAV diplomatijos vadovas spaudos konferencijoje taip pat teigė, kad dabartinės krizės akivaizdoje, Lietuva ir JAV yra susitelkusios, teikia paramą Ukrainai, siekia didinti Ukrainos gynybinius pajėgumus.

„Darome viską, ką galime, kad ir toliau sustiprintume bendrą gynybą. Ir kad sąjungininkai būtų pajėgūs atremti bet kokią grėsmę. JAV jau atsiuntė 7 tūkstančius papildomų karių į Europą, kad sustiprintų rytinio flango gynybą, tai jau įvyko praėjusią savaitę. Dar ginkluoti batalionai buvo papildomai atsiųsti, papildomi koviniai lėktuvai“, – sakė jis.

„Papildomi 400 karių iš Pirmosios šarvuotos brigados kovinės grupės artimiausomis dienomis atvyks į Lietuvą“, – spaudos konferencijoje su užsienio reikalų ministru G. Landsbergiu sakė A. Blinkenas.

A. Blinkenas spaudos konferencijoje dar kartą priminė JAV prezidento Joe Bideno žodžius, kad bus ginama kiekvieną NATO sąjungininkės colį.

„Ir niekas tuo neturėtų tuo abejoti, niekas neturėtų abejoti mūsų ryžtu“, – kalbėjo A. Blinkenas.

Prezidentas G. Nausėda pirmadienį teigė, jog privaloma padėti Ukrainai visomis įmanomomis priemonėmis, įskaitant karinėmis.

„Jei norime išvengti Trečiojo pasaulinio karo, tą turime padaryti dabar“, – pirmadienį sakė G. Nausėda.

A. Blinkenas spaudos konferencijoje pabrėžė, rytinis NATO flangas yra stiprinamas.

„Kaip jau minėjau – atsakydamas į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, vienas iš dalykų, kuriuos JAV padarė – stiprinsime rytinį NATO flangą, tą ir padarėme. Ir toliau tą darome. (…) Mes vis dar peržiūrime su NATO sąjungininkais mūsų gynybines pozicijas ir tuos klausimus, kurie apima ir nuolatinių pajėgų dislokavimą, kitus aspektus“, – sakė jis.

JAV valstybės sekretorius kalbėjo, jog matant agresijos indikatorius, buvo bandoma „Rusiją stumti į diplomatinį kelią“.

„Mes sakėme, kad būsime pasirengę ir tam, jei Rusija pasirinks agresijos kelią, stiprinsime rytinį flangą, teiksime paramą Ukrainai. Mes sakėme, kad Rusija patirs didžiules pasekmes, tas pasekmes ji jau jaučia“, – kalbėjo A. Blinkenas.

Jis teigė, jog spaudimas Rusijai ir toliau turi būti didinamas.

„Aišku, kad Rusija turi neproporcingas pajėgas, lyginant su Ukraina. Ji gali tęsti karą ir kovoti su Ukrainos kariais, imtis siaubingų veiksmų prieš Ukrainos žmones, įskaitant išpuolius prieš civilius. Norime, kad tai sustotų kaip galima greičiau. Todėl turime didinti spaudimą Rusijai, tą ir darysime, turime ir toliau remti Ukrainą. Bet ir vakar sakiau, kad net jei Rusija nugalės mūšį Ukrainoje, tai nereiškia, kad ji laimės visą karą“, – kalbėjo jis.

Spaudos konferencijoje A. Blinkenas taip pat teigė, jog palaiko Lietuvos siekį plėsti prekybinius ryšius su Taivanu.

„Mes remiame Lietuvos siekį plėsti prekybinius ryšius su Taivanu. Ir pritariame pasipriešinimui ekonominiam spaudimui“, – sakė A. Blinkenas.

Jis taip pat teigė, jog remia ES sprendimą imtis veiksmų prieš Kiniją, kad „būtų išlaikyta sąžininga prekyba“.

Landsbergis: negalime Ukrainos krauju mokėti už naftą ir dujas

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigė, jog pirmadienį buvo proga aptarti „esminius nerimą keliančius klausimus“.

„JAV, Lietuva ir kiti mūsų aljanso partneriai dar labai daug, bet negalime sustoti. Negalime leisti, kad Ukrainos miestai taptų naujuoju Alepu ar Groznu“, – spaudos konferencijoje sakė G. Landsbergis.

„Jei norime dar tvirtesnio NATO politinio stuburo, turime užtikrinti, kad Baltijos šalys yra padengtos nepramušama gynyba“, – sakė ministras.

Jis dar pridūrė, kad Rusijos ekonominė situacija nėra pasiekusi visiško izoliacijos lygio, tad „turi būti uždarytos visos spragos“.

„Negalime Ukrainos krauju mokėti už naftą ir dujas“, – pabrėžė G. Landsbergis.

Nausėda: NATO privalo padėti Ukrainai karinėmis priemonėmis

Norint išvengti Trečiojo pasaulinio karo, NATO privalo pradėti Ukrainai visomis įmanomomis priemonėmis, įskaitant karines, sako prezidentas Gitanas Nausėda

Kaip pirmadienį pranešė Prezidentūra, tai G. Nausėda akcentavo pokalbyje su Vilniuje viešinčiu JAV valstybės sekretoriumi A. Blinkenu.

Jie aptarė pustrečios savaitės besitęsiančią Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą bei grėsmes, kylančias Baltijos šalių saugumui ir visai euroatlantinės erdvės saugumo architektūrai, teigiama pranešime.

„Privalome padėti Ukrainai visomis įmanomomis priemonėmis, įskaitant karinėmis. Jei norime išvengti Trečiojo pasaulinio karo, tą turime padaryti dabar. Rusija yra ilgalaikė grėsmė NATO sąjungininkams ir visos Europos saugumui. Ši grėsmė išliks nepriklausomai nuo to, kaip baigsis Rusijos karinė invazija Ukrainoje. Turime rimtai ruoštis gynybai“, – sakė prezidentas.

G. Nausėda susitikime pabrėžė, kad neišprovokuoti ir nepateisinami šiandieniniai Rusijos kariniai veiksmai griauna taiką Europoje ir privalo būti sustabdyti kolektyvinėmis Vakarų pastangomis.

Pasak Prezidentūros, G. Nausėda padėkojo už nuoseklią ir ilgametę JAV paramą Lietuvos valstybingumui, lyderystę įtvirtinant saugios ir laisvos Europos viziją, taip pat už JAV teikiamą karinę paramą Lietuvai.

Susitikime aptarta būtinybė didinti gynybinius pajėgumus Baltijos regione, tarp jų ir oro gynybą, pabrėžta JAV karinio buvimo stiprinimo Lietuvoje ir Baltijos šalyse svarba.

Pasak šalies vadovo, Rusijos karinės grėsmės akivaizdoje nebeužtenka efektyvaus atgrasymo strategijos, ją turi keisti pilno pasirengimo gynybai strategija.

Prezidentas pažymėjo, kad Lietuva yra pasirengusi priimti JAV rotacines pajėgas nuolatinio buvimo pagrindais ir papildomus JAV karius.

JAV Lietuvoje šiuo metu yra dislokavusi apie pusę tūkstančio karių, keturis naikintuvus F–35.

Vizito Europoje metu A. J. Blinkenas taip pat lankosi Belgijoje, Lenkijoje, Moldovoje, Latvijoje bei Estijoje.

„Uždegė žalią šviesą“

Ukrainai prašant vakarų suteikti jiems daugiau ginklų ir karo lėktuvų, A. Blinkenas sekmadienį CBS laidoje „Face the nation“ pranešė, kad NATO narės turės teisę siųsti naikintuvus į Ukrainą.

„Tam uždegta žalia šviesa“, – sakė A. Blinkenas.

Jis taip pat pridūrė, kad šiuo metu JAV kalbasi su „savo draugais lenkais“ apie tai, ką būtų galima padaryti, kad būtų patenkinti Lenkijos poreikiai, jei jie iš tiesų nuspręstų siųsti naikintuvus ukrainiečiams.

„Ką galėtume padaryti? Kaip galime padėti užtikrinti, kad jie gautų kuo pakeisti lėktuvus, kuriuos perduoda ukrainiečiams? Mes su jais labai aktyviai diskutuojame apie tai. Aš pastarąsias kelias dienas buvau Europoje ir kaip visada glaudžiai bendradarbiauju su mūsų sąjungininkais ir partneriais NATO, Europos Sąjungoje, G7 šalyse.

Ir mes visi kartu toliau imamės veiksmų, kad padidintume spaudimą Rusijai. Taikant papildomas sankcijas, apie kurias labai aktyviai diskutuojama ir kurios bus įgyvendintos artimiausiomis dienomis, taip pat imantis tolesnių veiksmų, kad ukrainiečiams būtų suteikta tai, ko reikia, norint apsiginti nuo Rusijos agresijos“, – CBS sakė A. Blinkenas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją