Ukrainietės sesės Alina ir Dina su dviem mažamečiais vaikais gyveno Kijeve. Prasidėjus karui merginos bėgo į tuo metu dar buvusį ramesnį Lvivą, tačiau ir čia neužsibuvo. Po dviejų dienų vidury nakties teko žadinti vaikus ir pagriebus kas buvo po ranka, bėgti iš sprogdinamo miesto.

„Prie sienos su Lvivu mašinoje sėdėjome tris dienas, viską mašinoje darėme, vaikai mašinoje žaidė, važiavome lėtai, per valandą pusę kilometro. Gatvėse chaosas, žmonės su vaikais ėjo pėsčiomis, iš Lenkijos pajudėję ieškojome vietos, kur galėtume apsistoti. Buvome nevalgę keletą dienų“, – pasakojo ukrainietė Alina.

Ukrainietės bėgo dar ir dėl to, kad jų vyrai kariškiai. Visai šeimai grėsė pavojus.

„Mano vyras 2014-2015 m. Donbase buvo karininkas, dabar bazuojasi Mariupolyje. Jis jūreivis, tačiau dabar bando baigti tarnybą ir dabar vyks į Kijevą kovoti. Sesės vyras savanoris, stengiasi padėti kitiems, taip pat kovoja, vyrų išvykti neišleidžia“, – teigė Alina.

Alina iš rankų nepaleidžia telefono, mergina nuolat seka įvykius Ukrainoje, bendrauja su ten kovoti likusiais draugais. Ji sako, kad dėl didžiulio srauto dezinformacijos, tiki tik pažįstamų informacija.

„Dabar nei aktyviau bombarduojama įranga, kad šalys negautų informacijos. Stengiamasi nutraukti interneto ir telefono tinklus, Rusija stengiasi užslopinti visus informacijos kanalus iš Ukrainos ir greičiausiai paskelbti, kad Ukrainos valdžia jau nori kapituliuoti“, – teigė kariškis Maksym Zaichenko.

Merginos Lietuvą pasiekė savo automobiliu, su kuriuo specialiai stengėsi atvažiuoti čia, kad galėtų jį parduoti ir pragyventi. Ukrainietės glaudžiasi pas draugus lietuvius.

„Turime gal kokių dešimt šeimų, kurias jau apgyvendinome ir nežinome, kaip čia toliau bus. Kol kas lyg ir ramu, niekas neskambina, nes kaip suprantu, didelis srautas keliauja Vokietijos link“, – aiškino „LDK palikuonys“ bendruomenės atstovas Mindaugas Armonavičius.

Jis ir brolis ukrainiečiams padeda aštuntus metus, kai tik brolis buvo atsidūręs Maidane.
Kauniečiai pripažįsta, kad tikėjosi didesnio ukrainiečių srauto. Per savaitę oficialiai registruotų Kaune yra 120.

„Per pirmąsias keletą dienų kreipėsi daugiau nei 100 gyventojų, kurie pasiūlė apie 300-400 apgyvendinimo vietų. Savivaldybė taip pat yra paruošusi daugybę pastatų, kur galėtų būti organizuotai apgyvendinami atvykstantys iš Ukrainos piliečiai. Iš viso Kauno mieste mes turime paruošę daugiau kaip 1000 apgyvendinimo vietų“, – sakė Kauno savivaldybės atstovas Paulius Keras.

Kol kas niekam neprireikė savivaldybės būsto, tačiau miestas ruošiasi. Žaliakalnyje esantis viešbutis taps vienu didžiausių ukrainiečių apgyvendinimo centru mieste. Galės priimti per pusantro šimto žmonių.

„Nuovos“ rinkodaros projektų vadovė Deimantė Kairienė sakė, kad viename kambaryje gali įsikurti šeima, kur dar galima pastatyti dvi lovas.

„Tikrai kuo puikiausiai tilps. Turime didžiulę konferencijų salę, ten vedamas internetas, bus televizorius, įvairūs žaidimai“, – patikino ji.

Įvairių daiktų ukrainiečiams pritrūkti neturėtų, nes šeimoms, kurios čia atvyks, suaukota visko, gali prireikti. Ne visi daiktai jau ir telpa į kambarius, o kol ruošiamos apgyvendinimo vietos, popamokinių veiklų mokytojai nemokamas savo paslaugas.

Šokėjų tėvų bendruomenė siūlo ir savo paramą, kirpėjos nemokamai kirpti ar dažyti iš karo pabėgusias moteris bei suteikti kitas paslaugas.

Čia galite peržiūrėti LNK video apie tai: