Ministerija penktadienį informavo siūlanti teisės aktų pakeitimus, jog parama būtų skiriama visiems laikiną leidimą gyventi Lietuvoje dėl humanitarinių priežasčių gavusiems užsieniečiams.
Šis statusas iki šiol leido užsieniečiams gyventi ir dirbti Lietuvoje, bet jie neturėjo galimybių gauti socialinės paramos.
Ministerijos siūlomiems teisės aktų pakeitimams dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.
Taip pat numatyta, jog tokį leidimą galėtų gauti ir asmenys, kurie negali grįžti į savo kilmės valstybę, nes joje yra persekiojami nedemokratinio režimo arba yra nukentėjęs ar gali nukentėti nuo šio režimo vykdomų represijų. Taip siekiama padėti nuo Minsko režimo bėgantiems baltarusiams.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teigimu, svarbu, kad humanitarinės pagalbos mechanizmai įsijungtų vos ukrainiečiams kirtus Lietuvos sieną ir žmones pasiektų visa reikiama pagalba.
„Planuojame, kad gavus laikiną leidimą gyventi Lietuvoje dėl humanitarinių priežasčių ukrainiečiams ir jų šeimos nariams Lietuvoje priklausys socialinė parama, kuri ypač aktuali, kol jiems pavyks susirasti darbą ir užsidirbti pragyvenimui Lietuvoje. Jiems numatytos socialinės pašalpos, vienkartinė parama įsikūrimui, išmokos vaikams, globos (rūpybos) išmokos, šalpos pensijos, tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia“, – sakė M. Navickienė.
Anot jos, jau sulaukta daugiau nei dviejų šimtų darbdavių pasiūlymų įdarbinti nuo Kremliaus pradėto karo bėgančius ukrainiečius, todėl tikėtina, kad dalis jų turėtų sėkmingai integruotis į darbo rinką.
Ministerija pažymi, jog šalpos pensijų sulauks ir tie pensininkai, kurie gyvena Lietuvoje ir gauna pensijas iš Ukrainos, nes šalis to padaryti dėl karo negalės. Anot ministerijos, vidutinė pensija Ukrainoje siekia apie 60 eurų, senjorams dažnai skiriamos priemokos.
Taip pat SADM siūlo supaprastinti procedūras norintiems globoti ukrainiečių vaikus, nustatant globą vaikams supaprastinta tvarka – įprastinės procedūros trunka apie tris mėnesius.
Rusijos kariuomenė praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasipiktinimą visame pasaulyje. Rusijos pajėgos apsupo didžiuosius šalies miestus, skelbiama apie užimtą šalies pietuose esantį Chersoną, penktadienio naktį atakuota didžiausia Europoje Zaporižios atominė elektrinė, joje buvo kilęs gaisras.
Vakarų valstybės į invaziją atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir visokeriopa, įskaitant karinę, paramą Ukrainai.