Ministrė pirmininkė spaudos konferencijoje prisiminė, jog paskutinį kartą Lietuvoje su Europos Komisijos nariu Thierry Bretonu susitiko praėjusių metų pavasarį.
„Praėjusį kartą, kai buvo susitikę, visai mažai laiko buvo praėję po Ryanair lėktuvo priverstinio nutupdymo Minske. Ir tuomet su komisaru kalbėjome apie tai, kokie gali būti diktatoriai, kokių sprendimų jie gali imtis prieš nekaltus žmones. Dabar susitinkame daug dramatiškesnėmis aplinkybėmis, kai Ukrainoje vyksta Vladimiro Putino pradėtas karas. Ir laikotarpis yra labai įtemptas, bet šiuo laiku Lietuvoje yra nemažai vizitų iš mūsų draugų ir partnerių“, – spaudos konferencijoje sakė ministrė pirmininkė I. Šimonytė.
Ji teigė, jog šiuo metu Ukrainoje vyksta kova dėl to, kaip atrodys pasaulis.
„Esu ne kartą sakiusi, kad Ukrainoje šiuo metu vyksta kova, dėl to, kaip atrodys pasaulis. Ir todėl ką jau sugebėjome įrodyti nuo pat šių veiksmų pradžios, gal ir nuo anksčiau – ES gali būti labai vieninga. Ir gali spręsti greitai, greitai sprendimus įgyvendinti. Gali ne tik būti labai vieninga pačioje ES, bet ir su strateginiais partneriais, kaip Jungtinė Karalystė, JAV ir kitos pasaulio demokratijos“, – sakė ji.
Ministrė pirmininkė pabrėžė, jog vieningumas turi išlikti.
„Valstybės narės viena po kitos skelbia ketinančios didinti išlaidas gynybai ir krašto apsaugai. Yra daug sprendimų, kurie gali būti apdaryti pačių valstybių, bet yra sprendimų, kuriuos gali padaryti ir ES, jei kalbame, pavyzdžiui, kibernetinis saugumas. Todėl čia esame nusiteikę ir pasiryžę bendradarbiauti, o kur galima – pasiūlyti ir savo kompetenciją ir pajėgumus, kad šitas ES saugumo stiprėjimas būtų kuo greitesnis ir didesnis“, – sakė ji.
I. Šimonytė spaudos konferencijoje teigė, jog Rusijos grėsmę mato „kaip ilgalaikę“.
„Ir manau, kad taip ją dabar matome visi. Todėl tie sprendimai apie kuriuos kalbame yra ne tik trumpalaikiai, orientuoti į dabartinį momentą, bet ir į ilgalaikius sprendimus, kurie keičia saugumo situaciją. Leidžia ES judėti maksimalaus atsiribojimo nuo V. Putino režimo kryptimi“, – sakė ministrė pirmininkė.
„Įžengėme į naują pasaulį“
Lietuvoje viešintis Europos Komisijos narys T. Bretonas teigė, jog į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis atvykti norėjo išreikšti Europos vienybę.
„Šiais dramatiškais laikais norėjau atvykti į Lietuvą, kitas Baltijos valstybes nedelsdamas, kad išreikščiau Europos vienybę. Žinoma, tuomet, kai karas vyksta jūsų pasienyje. Ir aš pritariu tam, ką jūs sakėte, premjere – mes turime būti pasirengę, nes tai gali užtrukti“, – sakė jis.
T. Bretonas spaudos konferencijoje kalbėjo, kad Europa ir toliau veiks vieningai, kol karas nesibaigs.
„Vienas dalykas, kuris yra labai svarbus, kad mes veikiame vieningai. Ir tai rodo, kad kai reikia, Europa gali ir veikia greitai, tvirtai, nes esame vieningi. Ir žinoma, kad mes tai ir toliau darysime. Darysime viską, ko reikės šiuose aplinkybėse tam, kad ir toliau veiktume būtent taip, kaip veikiame kartu per pastarąsias dešimt dienų. Taip veiksime iki tol kol ši tragiška situacija, karas nesibaigs“, – sakė EK narys.
Jis teigė, jog „įžengėme į naują pasaulį“.
„Ir Europa privalo būti tam pasirengusi. Štai kodėl turime didinti mūsų gynybos pasirengimą Europoje. (…) Turime kolektyviai investuoti daugiau į gynybos pajėgumus. Ir, žinoma, dabar suprantame, kad daugelis valstybių narių priėmė sprendimą didinti išlaidas gynybai. Ir EK tam pritariame, kad tai yra ypač svarbu“, – spaudos konferencijoje sakė EK narys T. Bretonas.
Įvertino naujausią padėtį Ukrainoje
Besitęsiant karo veiksmams Ukrainoje, anksti penktadienį pranešta apie užsidegusią Zaporožės atominę elektrinę ir jos prieigose vykstančias kovas.
Premjerė I. Šimonytė teigė, jog Lietuva pasisakė ir toliau pasisako už pačias griežčiausias sankcijas Rusijai.
„Darbas dėl sankcijų yra nuolatinis. Ir ši nauja aplinkybė, kad skirtingai nuo civilizuotų kraštų kariuomenių, kurios nešaudo į objektus, tokius kaip ligoninės ar atominės elektrinės, Putino kariaunai nėra jokių apribojimų, manau, kad tai yra labai svarbi aplinkybė, į kurią bus atsižvelgta“, – žadėjo I. Šimonytė.
Ji taip pat teigė, kad užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šį klausimą kels ir penktadienį vyksiančiuose neeiliniuose NATO ir ES užsienio reikalų ministrų susitikimuose.
T. Bretonas dar pridėjo, jog padėtis prastėja.
„Mes tam rengiamės. Ir kaip ministrė pirmininkė ką tik sakė, ši situacija tęsiasi. Ir mes turime rengtis kitiems galimiems įvykiams. Privalome veikti greitai ir tvirtai. Ir, žinoma, mes jau dabar galvojame, kokie gali būti tolesni veiksmai“, – sakė EK narys.
I. Šimonytė teigė, jog Ukrainos oro erdvės paskelbimas būtų tiesioginis NATO įtraukimas į karinį konfliktą. O tai, anot jos, šiuo metu nėra atsakinga.
„Mano manymu, raginimai dabar NATO įsitraukti į karinį konfliktą nėra atsakingi“, - sakė ministrė pirmininkė.
