„Jeigu Lietuva aktyviai aukštins LGBT ideologiją, Rusija neleis, kad jiems „kištų“ LGBT, man baisu, nes gali kilti karas“, – pareiškė 25 metų Modestas Maila.

Už tai, kad prie parlamento išniekino valstybės simbolį, anksčiau neteistas ir save kaip menininką pristatantis vyras buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn – Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė nutarė M. Mailą pripažinti kaltu dėl Lietuvos valstybės vėliavos išniekinimo, už tai jam skirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros.

Visą bausmės laiką M. Maila įpareigotas dirbti arba būti užsiregistruotas Užimtumo tarnyboje. Be to, teismas jam nurodė į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti 500 eurų baudą.

Tuo pačiu nuosprendžiu teisėja kaunietį išteisino dėl neapykantos kurstymo asmenų grupei dėl jų seksualinės orientacijos.

Baudžiamojon atsakomybėn M. Maila buvo patrauktas po įvykių, nutikusių praėjusių metų birželio 15 d., kai apie 23 val. jis, būdamas Vilniuje, A. Goštauto ir A. Tumėno g. sankryžoje, purškiamais baltos spalvos dažais ant Lietuvos valstybės vėliavos užrašė žodžius: „HOMOROJUS“ ir “#LIETUVOJHOMOROJUS“.

Trispalvę vyras paliko automobilių stovėjimo aikštelėje prie Seimo, kur vyko šeimų mitingas – čia dalyviai buvo pastatę menišką skulptūrą „Kretinas“.

Kai kitą rytą M. Maila vėl atėjo prie Seimo ir išgirdo mitinguotojų pasipiktinimus dėl paliktos vėliavos, ją pasiėmė, bet netrukus buvo sulaikytas – pro šalį važiuojančius pareigūnus sustabdė protesto akcijos dalyviai.

Modestas Maila

Parą policijos areštinėje praleidęs kaunietis teisinosi, kad išniekindamas trispalvę siekė atkreipti valdžios dėmesį.

„Birželio pradžioje internete perskaičiau, kad Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius uždraudė Vingio parke surengti tradicinių šeimų mitingą, – per apklausą sakė M. Maila. – Mano manymu, R. Šimašius diskriminuoja tradicines šeimas „netradicinių“ atžvilgiu. Dėl to ant turimos Lietuvos valstybės vėliavos baltos spalvos purškiamaisiais dažais užrašiau žodžius „HOMOROJUS“ ir „#LIETUVOJHOMOROJUS“. Šis užrašas reiškia, kad Lietuvoje homoseksualiems asmenims yra „rojus“, jie gali daryti ir siūlyti ką tik nori, diskriminuodami tradicinės orientacijos žmonės.“

Tačiau vėliau vyras pakeitė poziciją – statybininku dirbantis vyras tikino, kad prie Seimo surengė performansą, kuriuo norėjo pasakyti, jog Lietuvoje yra gera gyventi visiems žmonėms. Taip pat – ir seksualinių mažumų atstovams.

„Niekada nesistengiau kurstyti neapykantos, kaip bandoma pasakyti, priešingai – aš kaip tik palaikau LGBT bendruomenę, todėl ir norėjau pasakyti, kad Lietuvoje yra rojus“, – teisme kalbėjo M. Maila.

Jis neslėpė, kad tokiai protesto akcijai jį pastūmėjo ne tik Vilniaus meras R. Šimašius, atsisakęs išduoti leidimą „Šeimų maršo“ dalyviams surengti protesto akciją, bet ir per mitingą prie Seimo pastatyta dizainerio Viliaus Purono skulptūra iš skardos „Kretinas“ bei prie jos pakabintas plakatas „Jo vieta priekaboje, bet ne valdžioje!..“

Krikščioniškų pažiūrų M. Maila teisme neslėpė, kad iš karto suprato, jog šia skulptūra buvo siekiama pašiepti „Lietuvos patriarchą Landsbergį“, nes jis esą iki šiol vadovauja partijai, nors ir viešai teigia, kad yra pasitraukęs iš didžiosios politikos.

„Man rūpėjo Lietuva, todėl užrašiau tuos žodžius, bet tai yra gražūs žodžiai – išvertus iš lotynų kalbos homo reiškia žmogus, o antras žodis buvo rojus, tai reiškė, kad visiems žmonėms Lietuvoje yra rojus“, – sakė jis.

Kaunietis taip pat pažymėjo, kad nesureikšmino Lietuvos vėliavos, nes ją vasario 16 d. buvo nusipirkęs parduotuvėje, todėl, jo nuomone, vėliava yra komercializuota.

„Manau, kad gražius dalykus galima rašyti ant audeklo, skiautės – nežinau tokio įstatymo, kuris tai draustų, – teismo posėdyje savo poziciją dėstė jis. – Štai, pasižiūrėkite, kaip būna Amerikoje – ten pirmiausiai žiūrima kodėl žmogus taip su vėliava pasielgė. Taip, vėliavos negalima trypti, deginti ar dar kitaip ją niekinti, bet aš tik gražius žodžius užrašiau. Vėliava – tik daiktas, kurį, kai susidėvi, mes išmetame. Tai – ne kryžius, kurio negalima išmesti, jį reikia sudeginti. Tad tai, ką dariau, buvo meninė forma, reikia žiūrėti, kas buvo parašyta ant vėliavos.“

Ne kartą pabrėžęs, kad neigiamai neatsiliepė nei apia valstybę, nei apie jos simbolį – vėliavą, M. Maila pridūrė, jog savo performansu tenorėjo pasakyti, jog jis nesutinka, kad LGBT bendruomenė Lietuvoje turėtų didesnes teises nei tradicinės šeimos.

„Nesiekiau LGBT bendruomenės nei kaip išplūsti, nei užsipulti – aš esu menininkas, jeigu kiti kalba užuominomis, kodėl aš negaliu parašyti taip, kaip yra“, – aiškino M. Maila.

Vyras į teismo posėdį atvyko apsirengęs krepšinio klubo „Lietuvos rytas“ marškinėliais, nors, kaip pats aiškino, yra ištikimas Kauno „Žalgirio“ fanas.

„Atsiprašau Vilniaus visuomenės, jeigu jiems širdį suspaudė, kad vėliavą išterliojau, – po teismo posėdžio sakė M. Maila, kurio interviu galite pamatyti vaizdo įraše. – Aš, būdamas kaunietis, „Žalgirio“ fanas, nusižeminau ir apsirengiau „Ryto“ marškinėliais, noriu, kad būtų kažkiek solidarumo.“

Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog M. Maila viešai ragino imtis diskriminacinių veiksmų prieš visuomenės grupes, skiriamas seksualinės orientacijos pagrindu.

„Vien tik užrašo „HOMOROJUS#LIETUVOJHOMOROJUS“ panaudojimas, taip siekiant pasipriešinti galimam įstatymų leidyboje šeimos sampratos keitimui, išplečiant ją taip, kad apimtų ir vienos lyties asmenų sąjungas, taip pat protestuojant prieš Vilniaus miesto savivaldybės vykdomą politiką išduodant/neišduodant leidimą socialinio judėjimo „Šeimų maršas“ mitingui, nesant konkrečių ir tiesioginių pareiškimų, skatinančių diskriminuoti, skatinančių neapykantą, negali būti pripažįstamas baudžiamajame įstatyme numatyta nusikalstama veika“, – nuosprendyje nurodė teisėja E. Venckienė.

Anot jos, M. Maila aiškino, kad užrašas „homorojus Lietuvoj“ turėtų būti suprantamas kaip „visiems žmonėms rojus Lietuvoje“, kas reiškia raginimą politikams nediskriminuoti tradicinių šeimų, suteikiant daugiau teisių seksualinėms mažumoms, kurioms leidžiama rengti eitynes, tuo tarpu socialinio judėjimo „Šeimų maršas“ dalyviams nebuvo leista rinktis Vingio parke, ir tokį Vilniaus mero sprendimą jis nurodė laikęs politikos hemorojumi.

„Teismo vertinimu, šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad kaltinamasis suprato, kad jo veiksmai gali kurstyti neapykantą, diskriminavimą socialinei žmonių grupei dėl seksualinės orientacijos, – pabrėžė teismas. – Jokiais objektyviais duomenimis nėra paneigti kaltinamojo teiginiai, jog užrašu buvo siekta palaikyti tradicines šeimas ir kritikuoti valdžią, ketinančią suteikti daugiau teisių seksualinėms mažumoms. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis išreiškė pilietinę poziciją dėl siekio įstatymų leidybos procesu keisti esamą konstitucinę šeimos sampratą, bei protestą prieš Vilniaus miesto savivaldybės sprendimus, netinkamai, anot kaltinamojo, užtikrinant susirinkimų laisvę „Šeimų maršo“ dalyviams.“

Eglė Venckienė

Be to, teismo teigimu, diskriminaciją ir kurstymą prieš seksualines mažumas M. Maila paneigė, nurodydamas, jog jis nėra prieš homoseksualius asmenis kaip tokius, bet protestuoja prieš didesnių laisvių jiems suteikimą, atvyko iš Kauno prisijungti prie „Šeimų maršo“ dalyvių, nes yra už tradicinės šeimos puoselėjimą.

„Kaltinamasis išreiškė protestą užrašais ant valstybinės vėliavos, ką aplinkiniai asmenys suprato kaip valstybės simbolio išniekinimą, ką jie išreiškė žodžiu atvykusiems pareigūnams ir kas užfiksuota jau aptartame vaizdo įraše, tačiau tai neleidžia daryti išvados, jog kaltinamojo demonstruotas užrašas galėjo sukelti realią grėsmę ar realiai sukurstė jo skaitytojus nekęsti, diskriminuoti socialinę grupę seksualinės orientacijos pagrindu“, – teismas pabrėžė, kad lingvistiškai M. Mailos užrašyta frazė yra neutrali, ja siekiama informuoti, paskleisti pažiūras, o ne paraginti imtis veiksmų.

Pasak teismo, užrašo ant vėliavos vertinimą lemia jo turinio subjektyvus supratimas.

„Pažymėtina ir tai, kad po vėliavos su analizuojamu užrašu demonstravimo nebuvo užfiksuota jokių dėl tokio tariamo raginimo kilusių negatyvių veiksmų prieš seksualines mažumas“, – nurodė teismas.

Tačiau M. Mailai nepavyko išvengti atsakomybės dėl trispalvės išniekinimo.

„Nors pagrindinis šalies įstatymas garantuoja saviraiškos laisvę, tačiau pastebėtina, jog vertinant kaltinamojo parodymus, jis ne tik reiškė subjektyvią nuomonę apie valdžios institucijų sprendimus, bet taip pat siekė pademonstruoti esantis prieš tokią Lietuvos valstybę, kurioje įstatymais gali būti suteikiama daugiau teisių seksualinėms mažumoms, – nurodė teismas. – Tokiai pozicijai išreikšti sąmoningai, kaip pats nurodė, kad būtų išraiškingiau, pasirinko valstybinę vėliavą, ją negrįžtamai sugadino, išpurkšdamas žodžius dažais, ir demonstravo viešai. M. Maila teismo posėdžio metu pripažino, jog jo sugalvota užrašyti ant vėliavos frazė „homorojus“ ir žodis hemorojus, yra žodžių žaismas, jis esąs menininkas, o jo poelgis yra meninė raiška, kas leidžia teismui spręsti, jog kaltinamasis suvokė, kad jo užrašyta frazė gali būti suvokiama ir ne paraidžiui, bei to norėjo.“

Pasak teisėjos E. Venckienės, aplinkiniai asmenys, kai M. Maila demonstravo vėliavą, piktinosi, sakydami, jog jis išniekino vėliavą, o tai taip pat įrodo, jog kaunietis savo veiksmais įžeidė kitų piliečių patriotinius jausmus.

„Nors tai savaime neturi įrodomosios galios, tačiau kaltinamojo veikos kontekstas, tai yra, socialinio judėjimo „Šeimų maršas“ tuomet vykęs protestas prie Lietuvos Respublikos Seimo prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą, Partnerystės įstatymo priėmimą, kartu su anksčiau aptartomis aplinkybėmis, leidžia konstatuoti egzistavus M. Mailos tyčią sumenkinti Lietuvos valstybės, kaip besirenkančios vakarietiškas vertybines nuostatas, kurios, anot kaltinamojo M. Mailos, yra nepriimtinos kaimyninei Rusijai, autoritetą“, – priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nurodė teismas.

Pasak teismo, M. Maila išniekino valstybės simbolį – Lietuvos Respublikos valstybės vėliavą, taip pat įžeidė aplinkinių asmenų patriotinius jausmus ir kėsinosi į Lietuvos valstybės autoritetą.