Ministras atkreipė dėmesį, kad šiuo metu, kol vyksta tarptautinės diskusijos – Ukrainoje žmonės ne tik ginasi nuo brutalios Rusijos agresijos kovodami už savo valstybę, jie kovoja už tarptautinės tvarkos, sukurtos iš Antrojo pasaulinio karo pelenų, išlaikymą.
„Tebesitęsianti Rusijos karinė ataka pažeidžia visus tarptautinės teisės principus, žudomi civiliai, naikinama miestų infrastruktūra, negailint darželių ir ligoninių. Pasekmės žmogaus teisių ir humanitarinei situacijai Ukrainoje bus milžiniškos, − teigė ministras G. Landsbergis.
Būtent dabar Ukrainos žmonėms reikalinga visa įmanoma parama ir pagalba, o agresorė Rusija ir ją remianti Baltarusija turi būti patrauktos atsakomybėn. Be to, itin svarbu užtikrinti, kad civiliai gyventojai, bėgantys nuo Rusijos agresijos, turėtų saugų humanitarinį koridorių“, – pabrėžė ministras.
G. Landsbergis priminė, kad prieš kelias dienas Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė Rusijos Vyriausybei imtis laikinųjų apsaugos priemonių − susilaikyti nuo karinių išpuolių prieš civilius gyventojus ir civilius objektus bei nedelsiant užtikrinti medicinos įstaigų, personalo ir greitosios pagalbos transporto priemonių saugumą rusų kariuomenės puolamoje ar apgultoje teritorijoje. Šį teismo sprendimą Rusija privalo vykdyti.
Ministras G. Landsbergis paragino JT ŽTT kartu su tarptautine bendruomene aktyviau inicijuoti atskaitomybės mechanizmus, kad kaltininkai būtų nubausti už šį karą ir jo pasekmes.
Lietuvos pasisakymu išreikštas pasididžiavimas ir susižavėjimas Ukrainos žmonių drąsa ir nepalaužiama dvasia kovoje už savo valstybės laisvę ir nepriklausomybę, taip pat palaikymas taikiems protestuotojams Rusijoje ir Baltarusijoje, pasisakantiems prieš karą, nepaisant grėsmės savo gyvybei ir laisvei.
Vasario 28 dieną prasidėjusioje 49-ojoje sesijoje vyko Lietuvos inicijuotas balsavimas dėl skubiųjų debatų dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą surengimą, kuriuos palaikė dar 28 ŽTT narės. Skubiųjų debatų pabaigoje bus siekiama priimti rezoliuciją, smerkiančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą, reikalaujančią nutraukti karinius veiksmus, įkurianti specialų mechanizmą – Tyrimo komisiją – Rusijos vykdomų žmogaus teisių pažeidimų Ukrainoje nepriklausomam ištyrimui.
Balsavimas dėl Ukrainos teikiamos rezoliucijos numatomas kovo 4 dieną.
2021 metais Lietuva buvo išrinkta į JT Žmogaus teisių tarybą 2022-2024 metamsi. Tapdama nare Lietuva įsipareigojo aktyviai ginti žmogaus teisių universalumą, skatinti veiksmingą bendradarbiavimą su valstybėmis bei pilietine visuomene visame pasaulyje bei siekti JT Žmogaus teisių tarybos efektyvaus reagavimo į žmogaus teisių pažeidimus visame pasaulyje.
