Pasak jo, šiandien, būdami dalinėje euforijoje apie esminius pokyčius Europoje ir NATO, ir kartu gilioje depresijoje stebėdami Rusijos ir jos putinizmo oficialios ideologijos vykdomą Ukrainos naikinimą, neturėtume pamiršti ir savo šalies ir visos NATO teritorijos gynybos stiprinimo.
„Tai atgrasytų Rusiją, padėtų ir Ukrainai, nes tai keistų Kremliaus planavimus. Yra dvi vietos, kur, pagal Kremliaus įsivaizdavimą, nesijungia Rusijos teritorijos. Krymas, per pietų Ukrainą ir Mariupolį, ir Kaliningradas – per Druskininkus, Lazdijus, Kybartus ( arba „Suvalkų koridorių“).
Visi mes žinome, kad mus gina NATO 5 str., pagal kurį JAV lyderiaujant, visos NATO šalys turėtų pirma vienbalsiai pritarti mūsų gynimui, o po to ir pradėti ginti nuo galimos ar vykstančios agresijos“, – priminė A. Januška.
Lietuvos diplomato teigimu, gana pagrįstai anksčiau buvo kalbėta, kad realios grėsmės iš Rusijos Lietuvai nėra, nes esame NATO nariai, tol, kol Rusija neužpuolė Ukrainos.
„Šiandien intuityviai jaučiame, kad žodis „reali grėsmė“ įgauna kitą prasmę ir kitą tikimybę. Ukrainos pasiaukojimas, naikinant Rusijos galią yra ne mažiau stiprus mūsų gynimas nei NATO straipsnis, bet negalime ignoruoti pasikeitusio grėsmių konteksto dėl neprognozuojamos ateities ir Putino, kaip galimai neadekvačiai suvokiančio aplinką ir tapusiu kitų (o gal ir savo) gyvybių nebranginančiu branduoliniu teroristu.
Suvalkų koridoriaus užpuolimas iš Baltarusijos ir Rusijos gali būti žaibiškas, prie dabartinių mūsų pajėgumų gintis nebūtų lengva, NATO įsijungimas galimai jau būtų teritorijos atkovojimas. Kas neturėtų mūsų tenkinti, stebint kas vyksta Ukrainoje“, – tikino diplomatas.
Jo nuomone, galbūt šiandien Lietuvai reikalinga visai kita gynybos strategija, kuri nebegali remtis vien mūsų šalies pajėgumais (tame tarpe finansiniais) bei ribotais NATO šalių pajėgumais (kurie pastaruoju metu jau darosi nebe simboliniai), nes reikalingas visai kitos kokybės ir kiekybės JAV ir kitų NATO šalių gynybinis buvimas regione.
„Reikalingos NATO ar JAV divizijos, nebeužtenka daugiau simbolinių batalionų. Divizijų – galinčių savarankiškai veikti ir gintis. Reikia visai kito pajėgumo, tame tarpe ilgo nuotolio priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos, kuri niekada Lietuvai nebus pakeliama finansiškai, tuo labiau artimuoju laikotarpiu. Apie tai viešai įspėja JAV generolai. Laikas išgirsti.
NATO 5 straipsnis (iš dalies kaip politinio solidarumo įrodymas) turėtų virsti realia gynybine siena, kurios jėgos joks beprotis net nepagalvotų išbandyti, ir kurios buvimas būtų realus atgrasymas nuo užpuolimo, o ne dabar jau silpnokai atrodanti strategija tikintis paramos, jau kovojant savo teritorijoje. Gynyba dar prieš užpuolimą, o ne post factum, kaip Ukrainos atveju įvyko su sankcijomis.“
A. Januška tikino, kad tam reikia Lietuvos visos politikos mobilizacijos, kaip tai buvo stojimo į NATO ir ES laikais – įtikinti JAV ir ES šalis, kad geriau dabar investuoti į šio regiono gynybą, nei po fakto rūpinti gelbėjimu.
„Nebeužtenka tą „kelti“ NATO ar ES samituose, ar parašyti keletą laiškų. Taip politika neveikia, ypač JAV. Tam reikia nuoseklaus, sunkaus užsienio politikos darbo. Lietuvoje skubiai reikia infrastruktūros, kuri galėtų priimti NATO karius, ją reiktų kurti taip greitai, kaip yra statoma siena su Baltarusija (o ne kaip statomas nacionalinis stadionas).
Infrastruktūros nebuvimas šiandien neturėtų būti pagrindas politiniam neveikimui dabar. Kaip ir argumentai, kad ir šiandien viskas daroma, viskas vyksta palaipsniui – nes palaipsniui gal jau ir nebėra laiko kad vyktų. Galimybių durys prasivėrė, reiktų naudotis proga ir žaibiškai ir visu diplomatiniu pajėgumu veikti“, – tikino jis.
A. Januška teigia, kad turime siekti, kad viskas vyktų atvirkščiai Kremliaus planams, ir kad NATO esminė karinė gynybinė infrastruktūra atsirastų regione ir Lietuvoje jau netrukus.
„Tai gali nebūti lengva, jei Rusija nepatirs triuškinančio pralaimėjimo Ukrainoje, viskas persikels į derybas, kur (nežinia kokia situacija) mūsų Vakarai gali būti atsargūs ir jautrūs Rusijos tolesniems grasinimams. Galbūt šiuo metu reiktų galvoti ir apie gausesnį bendrų Lenkijos-Lietuvos pajėgų dislokavimą Suvalkų koridoriuje abiejose sienos pusėse.
Jei dabar nepadarysime persilaužimo Baltijos regiono apginamumo strategijoje ir suvokime, jei praleisime progą – tai ateityje negalėsime sau to atleisti. Yra apie ką pasikalbėti ir su atvykstančiu A.Blinkenu“, – apibendrino jis.
„Delfi“ primena, kad Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau aštuntąją dieną
