Diskusijas viešojoje erdvėje paskatino buvusios šalies vadovės feisbuke parašytas tekstas pavadinimu: „ Bailūs Vakarai? Ar putino karo nusikaltimų bendrininkai?“.
„Sankcijos putino nesustabdys, kad ir kokios jos būtų. Jų reikia, bet be išimčių, kokias matome dabar taikant SWIFT atjungimą ir paliekant nuošalyje energetikos sektorių bei jį aptarnaujančius bankus... Karą sustabdyti gali tik karas, kuris jau prasidėjo. Nereikia apsimetinėti ir mėginti nuraminti savo sąžinę Ukrainai tiekiant tik ginklus ir dar pavėluotai. Už mus karą kariauja Ukrainos žmonės, jos vaikai pridenginėja mus nuo putino beprotybės. Mantros kartojimas, kad NATO negali padėti Ukrainai jau skamba apgailėtinai ir rodo Vakarų bailumą“, – rašė D. Grybauskaitė.
Mintis tęsia Kubilius
Šalies vadovės mintis toliau tęsia europarlamentaras, konservatorius Andrius Kubilius, kuris savo feisbuko paskyroje kėlė klausimą, ar NATO padės sustabdyti Rusiją, ir kodėl Vakarai neįveda neskraidymo zonos virš Ukrainos teritorijos, taip apginant Ukrainos miestus ir miestelius nuo Rusijos bombonešių, naikintuvų ir raketų.
„Suprasčiau, jeigu NATO paaiškintų, kad šiuo metu tam tiesiog neturi pakankamų karinių pajėgumų. Tačiau visiškai nesuprantu tokio paaiškinimo, kad amerikiečių ar kitų NATO šalių naikintuvai ar kitokios pajėgos negali kautis su rusais, nes tai tariamai grėstų tuo, kad taip lyg ir prasidėtų III Pasaulinis karas“, – rašė A. Kubilius.
Jis teigė nesiimąs vertinti tokių galimų grėsmių tikimybės, tačiau politiką neramina tai, kad toks karinis mąstymas gali reikšti ir tai, kad NATO naikintuvai bijotų kautis su rusų pajėgomis ir ginant Lietuvos dangų.
„Nes kas nors gali galvoti, kad ir tuo atveju, jeigu NATO pajėgoms tektų ginti Lietuvos padangę nuo rusų invazijos, galėtų atvesti į III Pasaulinį karą.
Nematau didelio skirtumo tame, kieno dangų nuo Rusijos invazijos reikėtų amerikiečiams ginti: ar Ukrainos, ar Lietuvos. Vis tiek tektų kautis su rusų pajėgomis ir abiem atvejais III Pasaulinio karo tikimybė būtų labai panaši. NATO 5-tas straipsnis šiuo atveju nedaug ką pakeičia: nematau kodėl rusų reakcija turėtų būti labai skirtinga priklausomai nuo to ar amerikiečiai gina Ukrainos, ar Lietuvos dangų“, – rašė A. Kubilius.
Vadina tai NATO silpnybe
Jo vertinimu, iš NATO ar jos narių dabar girdima retorika, kad NATO kariai negali ginti Ukrainos, nes tai galėtų sukelti III Pasaulinį karą, automatiškai NATO paverčia žymiai silpnesne už Rusiją.
„Nes kare pergalę lemia ne tai, kas turi stipresnę kariuomenę ar ekonomiką, o tai, kas turi stipresnę valią kautis vardan pergalės. Ukrainiečiai tai ir demonstruoja.
Šiuo požiūriu, šioje krizėje NATO, kuris turi daug didesnius karinius pajėgumus nei Putino Rusija, kol kas elgiasi kaip tas skubiai už kampo pasislėpti bėgantis gatvės mušeika iš sovietmečio laikų eilėraštuko:
«Их было пятеро, нас — двадцатьпятеро. Ну, мы бы им дали, если б они нас догнали!» („Jų buvo penkeri, mūsų – dvidešimt penkeri. Ech, kaip mes būtume juos sumušę, jeigu jie būtų mus paviję“)“, – rašė A. Kubilius.
Pasak europarlamentaro, jei tokia filosofija vyrautų Vakarų kariniame ir gynybiniame mąstyme, būtų sunku tikėtis, kad su tokiu mąstymu pavyktų atgrasinti Putiną nuo vis naujų karinių agresijų.
„Gali būti, kad tokio mąstymo Vakaruose perteklius ir paskatino Putino agresiją prieš Ukrainą. Galbūt yra gerai bent tai, kad šią Vakarų mąstymo silpnybę vis geriau mato ir Vakarų ekspertai“, – teigė A. Kubilius cituodamas žinomą Vakarų karinio mąstymo ir Rusijos atgrasymo ekspertą Keirą Gilesą iš garsaus Britų smegenų centro „Chatham House“, kuris dar 2021 m. rugsėjo mėnesį paskelbė studiją „Kas atbaido Rusijos agresiją? Esminiai ilgalaikiai principai, kaip reikia atsakyti Maskvai“.
Jo manymu, jei Vakarų ir NATO lyderiai būtų susipažinę su jos esminėmis išvadomis, nekartotų, kad NATO su rusų pajėgomis Ukrainoje negali kovoti, nes tai tariamai sukeltų III Pasaulinį karą.
„Nes studija teigia, kad Vakarai savo santykiuose su agresyvia Rusija turi laikytis visiškai priešingos laikysenos ir retorikos: Vakarai turi viešai skelbti, kad yra pasiruošę karo veiksmams ir taškas. Tokia laikysena ir atbaidytų Kremlių nuo bet kokios agresijos“, – teigė A. Kubilius.
Nesutinka su Grybauskaitės pateiktu vertinimu
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Kęstutis Girnius nebuvo linkęs sutikti su D. Grybauskaitės pateiktu situacijos vertinimu.
„Vyksta karas, bet tai, ką ji sako, kad „ „arba dalyvauji“, „arba tu stovi šalia“, ir esi karo nusikaltimų bendrininku“, tai yra nevisiškai tiesa. Pavyzdžiui, vyksta įvairūs karai Afrikoje. Jeigu mes neįsiveliame, ar tai reiškia, kad esame bendrininkais? Aš manau, kad atsakymas yra, kad tikrai tokiais nesame“, – teigė K. Girnius.
Pasak politologo, esminis klausimas yra ne, kur kovoji, bet, su kuo kovoji?
„Jei Amerika ir NATO įsivelia, kaip tarkime buvo Sirijoje, Libijoje, Jugoslavijoje, Afganistane, tai čia buvo vienas dalykas. Visiškai kitas dalykas, kai kovoji su Rusija, kuri turi branduolinius ginklus, ir pastaruoju metu grasina jais naudotis.
To grasinimo nereikia visiškai rimtai priimti. Bet, kita vertus, tai, kad rusai taip dažnai rusai mini tuos ginklus, reiškia, kad jie turbūt laiko juos kaip galimą išeities galimybę“, – sakė K. Girnius.
Neaišku, kaip įsivaizduoja įsitraukimą
Politologas D. Grybauskaitės išrašytose mintyse pasigedo konkretumo, kaip ji įsivaizduoja įsitraukimą.
„Nesiųs ten gi Geležinio vilko brigados. Jeigu NATO lėktuvai pradėtų skraidyti virš Ukrainos, ir bandytų įvesti neskraidymo zoną, tai aiškiai būtų kova su Rusijos lėktuvais. Manau, kad geri NATO lėktuvai daugiau rusų numuštų, negu būtų numušami. Ir tada Rusija, ko gero, galėtų galvoti apie galimybę, kad reikėtų smogti į karinius oro uostus, kur yra dislokuoti šitie lėktuvai“, – svarstė K. Girnius.
Pasak eksperto, tokiu atveju karas plėstųsi tolyn.
„Kaip aš įsivaizduoju, blogiausias scenarijus būtų, kad Rusijai nepasiseka neutralizuoti oro uostų, tada jie nutaria panaudoti taktinį branduolinį ginklą. Kas po to? Tai yra pavojingiausias scenarijus, bet aš manau, kad jis yra pakankamai realistiškas, kad reikėtų pagalvoti“, – sakė K. Girnius.
Politologo įsitikinimu, metant teiginius, kad reikėtų įsitraukti į karą, reikėtų pateikti ir savo įsivaizdavimą, kaip Vakarai, kaip Lietuva turėtų kariauti.
„Jei „Stinger“, „Javelin“ siuntos pasieks Ukrainą, jos turės poveikį. Vakarai ne tik stovi ir stebi. Manau, kad jie padeda tiek, kiek gali, ir net su tuo ginklų tiekimu jie šį tą rizikuoja, kad konfliktas išsiplėstų“, – kalbėjo K. Girnius.
Jo vertinimu, kadenciją baigusios „prezidentės pasakojimai yra populistiniai ir nerimti“.
„Pagrindinis dalykas yra ne kur kovoji, o su kuo kovoji. Antra vertus, Europos šalys nėra neutralios stebėtojos. Dauguma jų, net ir tokios kaip Švedija ir Suomija, siunčia pakankamai rimtus ginklus, kurie gali turėti poveikį. Tai yra skirtingas dalykas, nei tiesiog mėgintų siųsti savo karius, arba perduotų Ukrainai naikintuvus. Aš manau, kad tikrai yra klaida sakyti, kad turime moralinę pareigą eiti ir dar daugiau kovoti“, – kalbėjo K. Girnius.
Apie Putino „raudonas linijas“
Politologo vertinimu, nesusipratimas šioje situacijoje gąsdintis tokio tipo teiginiais, kad, jeigu Vladimiras Putinas nebus nugalėtas Ukrainoje, tai jis su savo kariuomene ateis prie mūsų sienų. Pasak jo, jei vienintelis pasirinkimas būtų kovoti Ukrainoje ar Lietuvoje, geriau Lietuvoje. Bet esama kitų labiau patikimų scenarijų, antai nekovojame Ukrainoje ir nekovojame Lietuvoje.
„Vienas dalykas, Rusijos kariuomenė neveiksmingai kovojo, ji greitai išsekusi. Sunaikintų benzinvežių nuotraukos rodo, jie pagaminti prieš kokius septyniasdešimt metų. Ir be to Rusija gali greitai pritrūkti šaudmenų“, – teigė K. Girnius.
Politologas kaip analogiją pateikė karą tarp Izraelio, Egipto ir arabų šalių.
„Izraelis, kuris turi masiškai daug ginklų, vis dėlto prašė amerikiečių kuo daugiau ginklų kuo greičiau pasiųsti, nes jų atsargos pradėjo išsekti“, – sakė K. Girnius.
Dar vienas dalykas, į kurį atkreipė dėmesį pašnekovas, kad pagrindinė „raudonoji linija“ yra, kad „tu negali pulti NATO šalį“.
„Ukraina nėra NATO šalis. Putinas jau seniai yra apskaičiavęs, kad Ukraina jam yra svarbiau negu Vakarams, ir tai reiškia, kad, jeigu jis ką nors darys, tai Vakarai nerizikuos karu.
Lietuva, kaip NATO šalis, yra svarbiau Vakarams negu Rusijai. Nes, jei negintų Lietuvos, tai visas NATO sukristų, nariai išsivaikščiotų. Kitaip sakant Lietuvos puolimas yra visiškai skirtingas, beveik tapatus Amerikos puolimui. Ir tikrai Amerika reaguotų.
Negalima tų dviejų dalykų sumaišyti. Tikrai yra nesusipratimas taip galvoti. Putinas niekada nėra sutelkęs, ir niekada nesutelks karių prie Lietuvos sienos“, – teigė K. Girnius.
Politologas ramino mūsų šalies žmones.
„Rusija yra agresyvi. Rusija yra bjauri valstybė, bet tie pavojai, kur sukelia Ukrainai, negalioja Lietuvai. Lietuva turėtų jaustis saugi, ir tokios kalbos, kad čia puls, yra nerealistiškos“, – sakė K. Girnius.
Reikėtų pagalvoti apie juodžiausią scenarijų Ukrainoje
Dar viena grėsmė, apie kurią diskutuojama viešojoje erdvėje, yra susijusi su scenarijumi, jeigu Rusijos kariuomenė Ukrainoje pradėtų milžiniško masto civilių žudymus.
„Yra galimybė, kad jis tą darys. Bet vis dėl to visa tai yra filmuojama. Ten negali kaip Sirijoje bombarduoti miestus, arba sulyginti su žeme kaip Grozną. Nemanau, kad tai įvyks“, – teigė K. Girnius.
Pasak politologo, tai, kas vyksta dabar, negalima pavadinti masiniu civilinių objektų bombardavimu.
„Atsitiktinai puola vieną ar kitą pastatą. Galėtum sakyti, kad tai yra dalis normalaus karo“, – sakė K. Girnius.
Karo sąlygomis jis labai reikšmingu įvykiu nelaiko ir tarkime Kijevo televizijos bokšto puolimo.
„Kai Amerika bombardavo Serbiją 1999 m., svarbiausias televizijos bokštas Belgrade buvo sulygintas su žeme. Irgi galėtum sakyti, kad tai yra puolimas prieš civilinį taikinį. Bet amerikiečiai aiškino, kad tai yra naudojama siųsti signalus Serbijos ginkluotosioms pajėgoms“, – teigė K. Girnius.
Pasak politologo, jeigu staiga Rusijos karinės pajėgos imtų masiškai bombarduoti miestus ir lyginti su žeme gyvenamuosius kvartalus, tada išties reikėtų galvoti apie intervenciją.
„Bet tada jau dabar reikėtų galvoti, kokia būtų galima intervencija tokiu atveju“, – sakė K. Girnius.
Kada tai jau įsikišimas?
Pasak politologo, yra slidi riba, kada Rusija galėtų laikyti, kad NATO jau kišasi į konfliktą. Pasaulis stebėjo atvejį, kai Lenkija blaškėsi, ar duos, ar neduos naikintuvų ukrainiečiams.
„Aš manau, kad yra sunku nustatyti tą ribą. Aš manau, kad „Javelin“, „Stinger“ ir tokios technikos tiekimas yra priimtinas. Naikintuvai yra žingsnis toliau. Ir tada jau kyla klausimas, kas valdo tuos lėktuvus? Jeigu manoma, kad lenkų lakūnai tą valdo, tada čia jau yra tiesioginė intervencija, ir tikrai Rusija smogs atgal.
Aš liniją nubrėžčiau, kad naikintuvų nevalia duoti. Jei Lenkija tą buvo pažadėjusi, aš manau, kad ji buvo pagauta kažkokių emocijų. (…) Ir gali būti, kad pats NATO pasakė, kad „vyrai, ką jūs galvojate? Čia yra per daug rizikinga“. Ir tada ji žengė atgal“, – sakė K. Girnius.
Politologas dar kartą pakartojo, kad nereikėtų praleisti pro ausis to, kad Rusija jau kokius keturis ar penkis kartus kalbėjo apie branduolinius ginklus.
„Aš manau, kad tą reikia rimtai traktuoti. Aš įsivaizduoju, kad Putinas, jei tikrai grėstų pavojus, kad Rusija pralaimės, arba po kiek laiko sankcijos visiškai Rusiją sužlugdo, nemanau, kad jis sakys: „mes pralaimėjome, mes pasiduodame“. Manau, kad jis būtų pasirengęs pakankamai rizikingų žingsnių, kad tą visą procesą sustabdytų.
Todėl galvoju, kad naudotų gal kokį nors taktinį branduolinį ginklą, jų galvutės yra gerokai mažesnės, nesunaikintų viso miesto, bet tai būtų kaip ženklas, kad yra galimybė dar tolesnio eskalavimo“, – sakė K. Girnius.
Kartais pasvarstoma, kad net, jei V. Putinas sugalvotų naudoti branduolinį ginklą, jo generolai jam nepaklustų. Politologas nėra tuo toks tikras.
„Nežinau. Buvo ta viltis, kai Amerikoje Trumpas žadėjo pulti Šiaurės Korėją. Bet visiškai mes nežinome, kiek tie generolai ir jo pagrindiniai patarėjai yra nepriklausomi. Rusijos kariuomenės generolams, aš manau, irgi būtų labai nemalonu pralošti karą prieš tokią „niekšingą“ šalį kaip Ukraina.
Manau, kad, jeigu Putinas kalbėtų apie platesnį branduolinių ginklų vartojimą, puolimą, taikymą į miestus, tada jie gal protestuotų. Bet, jei būtų numatytas „tikslus“ smūgis į kokį nors didesnį Lenkijos karinį oro uostą, tam jie gal ir pritartų“, – teigė K. Girnius.
