„Bet yra kitų nemalonių žinių. Pirmiausia čia norėčiau pabrėžti, kad vyksta Ukrainoje karas ir kaip jūs puikiai žinote, Ukrainą užpuolęs režimas daro viską, kad visiškai iškreiptų tai, kas vyksta, tikrovę. Štai neseniai buvo paskelbtas sprendimas likviduoti turbūt paskutinę didesnę auditoriją turinčią Rusijos radijo stotį. Kurioje buvo galima išgirsti ir kitų nuomonę, nei tą, kurią transliuoja Vladimiro Putino propaganda.
Vadinasi yra siekiama ir ieškoma kabintis už bet kokio informacinio kabliuko, kad iš jo būtų galima sukurti istorijas, net jei jos yra kuriamos dirbtinai. Tai šiuo atveju aš referuoju į tuos vandalizmo atvejus, kurie įvykdyti yra karių paminklų atžvilgiu. Aš nežinau, kas tai padarė, tikiuosi, kad policija tai išsiaiškins“, – sakė ministrė pirmininkė.
I. Šimonytė dar kartą pabrėžė, kad šiuo metu reikia susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie yra kažkokiu būdu kuriantys pagrindą V. Putino propagandai skleisti melą apie „kažkokius ksenofobinius, kitus išpuolius Lietuvoje“.
„Antras dalykas – dar kartą labai raginu taip pat šitų nusiteikimų ar kažkokių stereotipų nenaudoti savo artimoje aplinkoje. Ar tai būtų kaimynystė, darbo kolektyvai, mokyklos, ar dar kažkas panašaus. V. Putino gerbėjai tautybės neturi“, – spaudos konferencijoje sakė Vyriausybės vadovė.
Ragino neabejoti NATO saugumu
Ministrė pirmininkė I. Šimonytė taip pat teigė, jog vis pasigirsta nerimo ženklų, ar spekuliacijų apie Lietuvos saugumą, tačiau ji priminė, jog esame NATO ir ES nariai.
„Mums labai pasisekė, kad nuo 2004 metų Lietuva yra dviejų stipriausių aljansų narė – ES ir NATO, kuris yra mūsų saugumo garantas. Jums turbūt teko girdėti JAV prezidento Joe Bideno kalbą, kuri buvo pasakyta vakar, kurioje buvo labai aiškiai paminėta – nėra jokių diskusijų dėl NATO valstybių gynimo iki paskutinio centimetro“, – sakė ministrė pirmininkė.
Ji dar kartą pabrėžė, jog Lietuvos saugumo garantijos yra kaip niekada stiprios.
„Tai patvirtina ne tik lyderių žodžiai, jų vizitai į Lietuvą. (…) Tikrai tą dėmesį politinį mes jaučiame nuolat. Bet ir tos pajėgos, kurios yra perkeliamos ar į Lietuvą, ar į regioną, ar dar bus papildomai perkeliamos, stiprinamos jau ne tik atgrasymą, bet ir apginamumą“, – sakė ji.
Šimonytė apie „neskraidymo zoną“ virš Ukrainos: nutylima, ką tai reiškia realiai
Ukraina prašo vakarų jos oro erdvę paskelbti neskraidymo zona. Ministrė pirmininkė teigė, jog detaliai to komentuoti negali. Tačiau pabrėžė, jog daugelis realistiškai neįvertina, ką tai reiškia.
„Tiesiog atkreipčiau dėmesį, kad daugeliui atrodo, jog neskraidymo zona yra kažkas, ką gali paskelbti ir tai yra neskraidymo zona. Bet kažkas tai turėtų užtikrinti. Tai įvertinant kas realistiškai tai gali padaryti, tai reikštų, kad NATO valstybės tiesiogiai dalyvautų šitame konflikte. Man atrodo, kad apie tai truputį yra nutylima, nesakoma“, – teigė ji.
„Tai yra labai didelė tragedija tai, kas vyksta Ukrainoje, Ukrainos miestuose, kai apšaudomi miestai, ten esantys žmonės, jie slėptuvėse tikrai nebegali jaustis saugiai. Ir per JT ir kitas tarptautines organizacijas, kurių reputacija yra visuotinai pripažįstama, reikėtų svarstyti apie humanitarinio koridoriaus sprendimus, kurie leistų žmonės pasitraukti iš tų vietų, kuriose jiems yra nesaugu“, – sakė I. Šimonytė.
Sprendimai dėl dezinformacijos – netrukus
Ministrė pirmininkė I. Šimonytė taip pat teigė, jog žadama griežtinti atsakomybę už dezinformaciją.
„Tikrai dabar rengiami pasiūlymai, kažkuriuos pasiūlymus gal bus galima įtraukti į nepaprastosios padėties režimą, į tas sąlygas ir apribojimus, kurie yra nustatomi. Kadangi Seimas kovo 10 dieną turės spręsti dėl nustatymo iš naujo, tikrai tą problema regime. Bet kartu yra ruošiami ir įstatymo pakeitimai, mes vis dėl to, esame ne Rusija, ne Baltarusija, ir mūsų užduotis yra tokia, kad nepaisant to, tai tenka sunkiai kovoti su propaganda, kad šalia yra didžiulis iškreiptos realybės gamybos fabrikas, kuris taip pat ne tik ją sau gamina, bet gamina ir eksportui, pakankamai plačiai, mes turime užtikrinti savo pačių liberalios demokratijos pamatus.
Žodžio laisvė, nuomonė įvairovė yra nekvestionuojamas dalykas. Ir ta riba, kada tai jau pasidaro veikla, kenkianti valstybės saugumui, ji nėra taip lengvai nubrėžiama. Bet tikrai tie pasiūlymai dėl įstatymo pakeitimų, kad policija galėtų lengviau vykdyti tyrimus, greičiau priimti sprendimus, jie bus pateikti Seimui“, – ketvirtadienį žadėjo premjerė I. Šimonytė.
Latvija skelbia, kad nuo praėjusios savaitės yra padažnėjusios kibernetinės atakos.
„Negalėčiau pasakyti, kad tai stebime. Bet kadangi tai yra vienas iš mėgiamiausių hibridinių karų formatų, tai mes tikrai į tai žiūrime labai rimtai, labai rimtai dirbame, jei kažkokių dalykų pastebėtume“, – teigė I. Šimonytė.
Energetikos ministras Dainius Kreivys spaudos konferencijoje teigė, jog strateginėse energetikos įmonėse atakų skaičius yra „gerokai padidėjęs“.
Vyriausybė artimiausiu metu numatys papildomas lėšas gynybai
Vyriausybė artimiausiu metu spręs dėl priimančiosios šalies pajėgumų stiprinimo bei tarsis dėl to, kiek didinti gynybos finansavimą ilgesniu laikotarpiu, ketvirtadienį pranešė premjerė.
Pasak jos, sprendimai priimami NATO sąjungininkams perkeliant papildomus pajėgumus į Lietuvą dėl Rusijos karo Ukrainoje.
„Lietuvos saugumo garantijos yra kaip niekada stiprios ir tai patvirtina ne tik žodžiai lyderių, ne tik jų vizitai į Lietuvą,(...) bet taip pat ir tos pajėgos, kurios yra perkeliamos ar į Lietuvą, ar į regioną, ar dar bus papildomai perkeliamos, stiprinant mūsų jau ne tik atgrasymą, bet ir apginamumą“, – ketvirtadienį sakė premjerė.
Pasak jos, Lietuva yra pasiruošusi padaryti viską, kad karių priėmimas vyktų sklandžiai.
„Tuo tikslu taip pat artimiausiu metu bus numatytos papildomos lėšos Krašto apsaugos ministerijai papildomai finansuoti priimančiosios šalies pajėgumus, kurie yra svarbūs atvykstant daugiau pajėgų, įkuriant kariškius, rūpinantis papildoma technika tam reikalinga“, – sakė premjerė.
„Vyriausybė sprendimus dėl to turėtų priimti jau ateinančią savaitę“, – pranešė ji.
Premjerė kitą savaitę su frakcijų Seime lyderiais tarsis dėl ilgalaikio krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo stiprinimo.
Ji viliasi, kad valstybės biudžeto patikslinimą Seimui Vyriausybė pateiks vos Seimui susirinkus į pavasario sesiją.
Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje. Vakarai į tai atsakė sankcijomis Rusijai ir įvairia parama Ukrainai, įskaitant ir karinę.
Reaguojant į besikeičiančią saugumo situaciją, sąjungininkai atsiuntė papildomų karių ir technikos į vienetą ir regioną.
